Pedagogų apklausa: 4 metų dvikalbių vaikų lietuvių kalbos žodynas ir jo turtinimas

12. Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriate turtindamos dvikalbių vaikų lietuvių kalbos žodyną. Prašom pakomentuoti, pateikti pavyzdžių.

  1. Mokytoja stokoja žinių apie dvikalbių vaikų ugdymą, mokytoja nežino, koks bendravimas yra priimtinas, ar tik lietuviškai, ar vaiko gimtąja kalba.
  2. Darželyje nėra parengta dvikalbių vaikų ugdymo metodika, nėra programos ir ugdymo modelių.
  3. Darželyje nėra logopedo, toks veikas specialisto pagalbos.
  4. Laiko stoka, pedagogas turi suteikti laiko visiems vaikams ir kartais laiko nepakanka.
  5. Pedagogas nesupranta vaiko gimtosios kalbos, pvz. vaikas šeimoje kalba lenkiškai, o mokytoja šios kalbos nemoka
  6. Vaikas grupėje su kitais vaikais kalba rusiškai, dėl to ugdymo procesas lėtesnis. Pvz, mokytoja reikalauja bendrauti lietuviškai, tačiau vaikas pasirenka jam labiau žinomą kalbą
  7. Grupe lanko įvairaus amžiaus vaikai nuo 2,5 iki 5 metų vaikai... Yra vaikų kurie dar mokosi kalbėti, arba kalba savo suprantama tik šeimos nariams kalba, dažnai šeimoje tėvai kalba skirtingomis kalbomis, patys painioja žodžius, vaikas Nesupranta, nustoja kalbėti. Dar tėvai dažnai pasodina vaiką prie televizoriaus ir su juo ne bendrauja, vaikas įdėmiai klausosi užčiaupęs burnytę, nejuda jo lūpos ir liežuvis, nedirba jo artikūliacinis aparatas o tuo pačiu metu nestimuliuojami ir kalbos centrai. Dėl to nukenčia ne tik vaikų kalbą, bet ir vaizduotė, gebėjimas vaizdžiai reikšti savo mintis. Negalėdamas pasakyti, išreikšti savo mintys , laisvai bendrauti – vaikas jaučiasi nesaugiai ypač kitoje aplinkoje(darželyje). Mokyti vaiką kitos kalbos, kai dar nekalba savo gimtąją, neįmanoma.
  8. Ne nori kartoti lietuviškai.
  9. Dažnai reikalingi logopedes patarimai
  10. nežinau