Moksleivio virtimas studentu

Jei galėtumėte, ką keistumėte, kad adaptacijos periodas būtų sklandesnis?

  1. ...
  2. Daugiau informacijos ir patirčių iš vyresnių studentų, didesnis dėmesys iš kuratorių.
  3. Man viskas buvo gerai, bet niekas tam neruošė, tiesiog prisitaikiau.
  4. Skaityčiau daugiau kas rašome internete.
  5. Mokyklose šiek tiek kitaip vykdyčiau patį pasiruošimą, nes dabar moksleiviai gauna didžiulį kiekį teorinės informacijos, kuri realiai nelabai yra naudinga - po visko moksleivis vistiek nelabai įsivaizduoja ką kokios programos ruošia. Kuo daugiau į universitetų pristatymus turėtų važiuoti patys studentai, ir pasakoti ne sausą teoriją apie programas ir t.t., o apie patį studento gyvenimą, kad moksleivis turėtų geresnę nuovoką, kur kaip kas, nes nemažai studentų nemano, kad pasirinko tą studijų programą, kurios norėjo, arba ne iki galo išsiaiškino kaip kas joje vyks. Universitetuose integracija vykdoma gana gerai, bent jau daugumoje, dėstytojai pirmame kurse nėra labai priekabūs, leidžia pamažu adaptuotis prie kitokio mokymosi, studentų atstovybės užtikrina ir pakankamai gerą socialinę aplinką.
  6. Norėčiau iš anksto žinoti apie gyvenimo (tiksliau mokymosi) sąlygas universiteto bendrabučiuose, svarbiausia ir ar ten toliaruojamas triukšmas, kuris trukdytų mokytis, ir rūkymas kolidoriuose.
  7. Mokytojai labai gasdina del ateities, sustabdyti
  8. Dažniau kalbėti pamokose apie tai kas Jūsų laukia universitete, o ne tik ,,pamatysit, kaip bus''. Galbūt net reikėtų tam tikros papildomos pamokos, kur mokiniai galėtų uždavinėti klausimus ne tik mokytojams bet ir esamiems studentams.
  9. Mokykloje mokytojų elgesį su mokiniais
  10. Visų pirma, apie kokią adaptaciją mes kalbame? Jei mes turime apie ją kalbėti, tai ji jau yra per daug išpūstas burbulas: * Mokymosi sistema/apkrova tikrai nėra kažkas visiškai naujo. Egzaminų sesija kiekvienam dviliktokui yra jau suprantamas dalykas. * Savarankiškas gyvenimas. Čia mokykla ne prie ko, auklėjimas ir tik praktika padeda. * Atsakomybė. Įstojus į mokamą ar finansuojamą vietą atsakai už save. Tai nebent vienintelis esminis skirtumas. Nemanau, kad reikia kažko, nekurkime pasakų ir tiek. Dėkui.