Kiekybinis klausimynas teisėjų padėjėjams dėl Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų (toliau – Standartai) taikymo
5. Ar rengdami teismo procesinių sprendimų projektus atsižvelgiate į Standartus?
Iš dalies. Tai priklauso nuo teisėjo. Pocesinis dokumentas yra rengiamas remiantis jo reikalavimais nes jis jį priima ir pasirašo. Būtų bereikalingas darbas parengti projektą pagal rekomendacijas tik tam kad paskui reiktų jį pataisyti pagal teisėjo "šabloną".
iš dalies, nes kartais Standartas neatitinka Raštvedybos taisyklių reikalavimų
standartai iš dalies prieštarauja ISO standartams ir raštvedybos taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Taip, tačiau rengiant projektą jis visuomet į rengiamas vadovaujantis teisėjo "šablonu", kuris neretai labai nuklysta nuo rekomendacijų. Ypatingai teisėjų, kurių darbo stažas yra didelis.
Atsižvelgiu tik iš dalies, nes taip pat reikia atsižvelgti į teisėjo, su kuriuo dirbu, reikalavimus, o šie nesutampa su Standartų reikalavimais
pagal susitarimą rengiamas tik galutinio procesinio sprendimo projektas (išsami analizė, teismų praktika, be numeracijos), todėl galutinai Standartą taiko teisėjas, pasirašantis galutinį procesinį dokumentą.
Nemanau, kad tokie reikalavimai kaip tarpai tarp eilučių yra esminiai teisingo ir suprantamo sprendimo kontekste. Svarbiau, kad nebūtų "jovalo", kurį dažnai galima sutikti apygardų teismų sprendimuose, grindžiamuose "copy-passte" principu. Mano asmeniškai rengiami sprendimai niekada nepasižymėdavo tokiomis ydomis, bet visgi į dalį protingumo ribų neperžengiančių Standartų reikalavimų galima atsižvelgti.
Atsižvelgiu, tačiau ne visada, ir manau, kad ne viskas turi ir gali būti sureguliuota. Turi būti laikomasi kalbos taisyklių, tekstas turi būti taisyklingas ir suderinto formato, tačiau visi kiti niuansai, mano nuomone, pertekliniai.