Bent jau man informacijos pradedant nuo veiklos, nuo poreikių mano vaikui, grupei, dalyvavimo sudarant valgiaraščius labai trūksta. Mes tikrai galėtumėme ir norėtumėme labiau pagelbėti darželiui, nebūtinai materialiai, bet nesijaučiame įtraukiami į procesą.
Informacija neteikiama. Auklėtojos bijo sakyti tiesą, kas vyksta grupėje atvirai ir tiesiai šviesiai į akis. Vaikas mušė, kando, spyrė, keikėsi, pravardžiavo, negražiai užgauliai vadino - tai nėra mūsų tėvų reikalas. Tai tik auklėtojos ir vaiko reikalas? Per mažai įtraukiami tėvai. Prie šios informacijos pateikimo apie vaiko elgesį manau su tėvais ir auklėtoja turėtų kalbėtis ir psichologas, nepaliekant vaiko ir tėvų vienų aiškintis situacijos.
Tėvai įtraukiami tik į darbų parodai rengimą, bet ne į ugdymosi procesą.
Organizuojama daug įvairių veiklų kuriose dalyvauti kviečiama visa šeima.
Tėvai aktyviai ir prasmingai dalyvauja ugdomajame proces, vykdoma savanotystės programa, tėvai aktyvūs parodų, renginių dalyviai.
Pedagogai reguliariai ir įvairiomis formomis tėvams suteikia visapusišką informaciją. Kartais tėvai patys mažai domisi ugdymosi procesu, vaiko poreikiais.
Trūksta bendradarbiavimo pačiame darželyje, laiko stoka, auklėtojos tikrai nespėja ir neturi galimybės suteikti tėvams reikalingos informacijos, turėtų būti sudarytos sąlygos auklėtojoms bendrauti su kiekvienu tėvu atskirai, skirti tam bent kelias minutes, blogiausiu atveju su 3-4 tėvais, bet tik ne bendrų susirinkimų metu. Trūksta individualaus bendravimo, ne vien auklėtojų, bet ir kitų pedagogų, kurie dirba su vaikais. Yra atvejų kai vien auklėtojomis tėvai nepasitiki, arba jiems trūksta svaresnių argumentų, tokiu atveju būtų tikslinga informuoti tėvus apie vaiką platesne prasme.
Šeima aktyviai dalyvauja ugdomajame procese. Stengiamasi informuoti tėvus apie vaiką, jo pasiekimus reguliariai.