XIX amžiaus Anglijoje veikė taip vadinamieji „arbatos sodeliai“, gražios ir tvarkingos arbatos gėrimo vietos, kurias ypač mėgo aukštuomenės damos, be palydovo negalėjusios lankyti tuo metu nepadorumu garsėjančių kavinių. Tačiau tų „sodelių“ virtuvės buvo toli nuo stalų, tad nešama arbata greitai atšaldavo. Todėl ant stalų stovėjo skardinės su inicialais T.I.P.S., reiškiančiais „To Insure Prompt Service“ (angl. „užtikrinti tinkamą aptarnavimą“). Jei „sodelio“ lankytojas pageidavo, kad jo arbata būtų atnešta kuo greičiau, įmesdavo į tą skardinę monetą. Jos dzingtelėjimą į dugną padavėjai greičiau ir išgirsdavo, greičiau tą stalą ir aptarnaudavo. Taigi, istoriškai arbatpinigiai atsirado kaip skatinimo priemonė.