Iki pilnametystės tėvų skyrybas išgyvenusių 25-35 metų amžiaus asmenų patiriami sunkumai lyginant su tėvų skyrybų nepatyrusiais asmenimis.

Sveiki, esame Vilniaus universiteto socialinio darbo studentai ir norime atlikti apklausą apie iki pilnametystės vaikų šeimų (išsiskyrusių/neišsiskyrusių) gyvenimo skirtumus suaugus. 

23. Kaip jūs vertinote savo santykius su tėvais, po jų skyrybų?(Atskirai pakomentuokite, kaip vertinote santykius su tuo, su kuriuo gyvenote, ir su kuriuo negyvenote) (Jeigu jūsų tėvai nebuvo išsiskyrę ir gyvenote su abejais tėvais, pereikite prie 24 klausimo)
Gerai, bendravau su abiejais
Gyvenau su mama, kartais žinoma buvo ir pykčių, bet visumoje buvo tarpusavio supratimas ir santykius vertinu labai gerai. Su tėčiu negyvenau, bet dažnai susitikdavome, bendraudavome ir santykius taip pat vertinu teigiamai.
Mama- gerai Tėvas- blogai
santykiai pablogejo
Santykiai po skyrybu buvo geri, givenau su motina, palaikiau ryši su tėvu
Gyvenau su mama, su ją santykiai buvo sunkūs, daug konfliktų. Su tėvu santykiai buvo ramūs, pagarbūs, bet ne itin artimi.
Auginta senelių, vėliau - mamos, su tėčiu iki šiol bendrauju periodiškai. Mano pagarba ir meilė abiems. Tėvai po skyrybų toliau bendrauja tarpusavyje.
Vertinu gerai, su tuo jau susitaikiau, tam teikėjo 2 metų. Tačiau dabar reguliariai matomės ir pagal galimybe stengiuosi padeti tėvam kaip finansiškai taip ir morališkai
Gyvenau su mama, su abiem vienodai gera santykiai, nes abu tėvai man skyrė dėmesio.
Viskas išliko taip pat, kaip ir būnant kartu šeimoje.
Puikus santykiai su abejais tevais
Gyvenau su mama, buvo linksma, buvo taip jog trūko pinigų.. o Tėtis, na jis lankė mane, bendravom telefonu.
Su tuo tėvu, su kuriuo gyvenau, tapome artimesni, daug laiko leisdavome kartu. Su tuo tėvu, su kuriuo negyvenau, santykiai buvo pašliję, iškart buvo sunku bendrauti, tačiau po kurio laiko viskas pasitaisė.