Gandų raišką organizacijoje lemiantys veiksniai darbuotojų požiūriu

Apklausą atlieka Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakulteto studentė, Monika Chmieliauskaitė, kuri rengia magistro baigiamąjį projektą, kurio tikslas yra išanalizuoti gandų raišką organizacijoje, atskleidžiant darbuotojų požiūrį.

Jūsų nuomonė pateiktais požymiais yra ypač svarbi. Klausimynas yra ANONIMINIS. Duomenys bus analizuojami tik apibendrinti, todėl tikiuosi nuoširdžių Jūsų atsakymų.

Dėkoju ir linkiu Jums sėkmės!

Anketos rezultatai yra viešai prieinami

1. Jums pateikiami skirtingi gandų organizacijoje apibūdinimai. Kiekvienas iš jų atspindi skirtingus požiūrius. Prašau pateikite savo nuomonę apie juos, pažymėdami kiekvienam iš jų Jums tinkamiausią atsakymo variantą.

Visiškai nesutinku
Nesutinku
Nei sutinku, nei nesutinku
Sutinku
Visiškai sutinku
Gandas - tai nepatikrintos informacijos perdavimas kitiems, kuri dažniausiai gali būti suprasta dviprasmiškai.
Gandai neretai iššaukia priešiškumo apraiškas, keičia darbuotojų elgesį.
Gandai – neformali kolegų bendravimo forma, orientuota į kitų kolegų asmeninius reikalus.
Gandai tampa svarbiu instrumentu konkurencinėje kovoje, kuriuo vis dažniau naudojasi įvairios suinteresuotų žmonių grupės.
Gandai kaip kitų asmenų įvertinimas, dažniausiai negatyvaus pobūdžio.
Gandai - tai mechanizmas, kuris padeda suprasti, kas yra tiesa.
Šmeižtą skleidžiantys gandai kelia neapykantą ir susiskaldymą tarp darbuotojų organizacijoje.
Gandai darbo vietoje yra nežinomos informacijos sklaida apie asmenį, kurį kolegos apkalba už nugaros.
Gandai mažina organizacinį pasitikėjimą bei lojalumą, gali būti naudojami kaip kerštas.
Gandai gali sugriauti asmeninę reputaciją ir orumą.
Gandai yra tarsi kolektyvinis darbas, kurio metu nepatvirtintas naujienas išsako grupė žmonių, kad kiti asmenys jas priimtų.
Gandai – tai neoficialus bendravimas, kuris turi pasekmes jei yra nekontroliuojamas vadovų.

2. Prieš Jus pateikiamos pagrindinės informacijos trūkumo priežastys organizacijoje. Prašau pateikite savo nuomonę apie jas, pažymėdami kiekvienai iš jų Jums tinkamiausią atsakymo variantą.

Visiškai nesutinku
Nesutinku
Nei sutinku, nei nesutinku
Sutinku
Visiškai sutinku
Jei stokojama informacijos, priimant reikalingus sprendimus organizacijoje, dažnai kreipiamasi į kolegas, kurie galbūt apie tai geriau žino.
Dažnai, remiantis patirtimi, stengiamasi patarti kolegoms kaip galima spręsti problemas, nors nėra aišku, kad ta informacija tikrai padės.
Nenorint sulaukti kolegų nepasitenkinimo, dažnai sąmoningai nutylima dalis informacijos, neatskleidžiama tam tikra informacija.
Tarp kolegų pasitaiko melagingos informacijos skleidimo būdai, siekiant „sąskaitų suvedimo“.
Neradęs ar gavęs neišsamią informaciją, darbuotojas visuomet ieškos šaltinių, kur galėtų išsamiau sužinoti apie jį dominantį įvykį.
Dažnu atveju organizacijoje norėdamas pasirodyti už kitus kompetentingesnis ar protingesnis, asmuo pateikia faktus, kurie dažnai nepatikrinti ir gali būti klaidinantys.
Dažnai stokodami papildomos informacijos darbuotojai organizacijoje linkę ją užpildyti nepakankamai patvirtintomis žiniomis gautomis iš kitų asmenų.

3. Prieš Jus pateikiamos pagrindines gandų funkcijos ir priežastys organizacijoje. Atsakant į klausimą, kodėl žmonės pasikliauja nepatikrinta informacija, įvertinkite kiekvieną iš šių teiginių ir pažymėkite kiekvienam iš jų tinkamiausią atsakymo variantą, atspindintį Jūsų poziciją ir nuomonę.

Visiškai nesutinku
Nesutinku
Nei sutinku, nei nesutinku
Sutinku
Visiškai sutinku
Troškimas patenkinti smalsumą.
Siekis tapti lyderiais, formuojant įspūdį apie save.
Noras pastūmėti kolegų veiksmus, kuriuos sunku atlikti vienam.
Noras įtakoti žmones, kad jie pritartų jūsų nuomonei ar veiksmams.
Siekis palyginti save su kitais ir įsivertinti save kitų atžvilgiu.
Bendravimas su nuostatomis bei stereotipais.
Noras pramogauti, nesureikšminamas noras įtikinti kitus ir neteikiama per daug reikšmės aplinkai.
Tarpusavio bendravimas kuris siejamas su bendra kultūra.
Noras įgyti susižavėjimą ir šlovę tarp kitų.

4.Prieš Jus pateikiami teiginiai, kurie atskleidžia tam tikrus gandų požymius. Įvertinkite kiekvieną iš šių teiginių ir pažymėkite kiekvienam iš jų tinkamiausią atsakymo variantą, atspindintį Jūsų poziciją ir nuomonę.

Visiškai nesutinku
Nesutinku
Nei sutinku, nei nesutinku
Sutinku
Visiškai sutinku
Žmonės keisdamiesi informacija ir aptarinėdami kitų elgesį bei veiksmus sustiprina tarpasmeninius santykius organizacijoje.
Nežinomybė skatina žmones dalintis nepatikrinta informacija, siekiant geriau suprasti vieni kitus.
Nepasitenkinimas tarpasmeniniuose santykiuose sukelia stresą ir padidina žmonių nerimastingumą, o tai įtakoja gandų atsiradimą organizacijoje.
Kontrolės nebuvimas organizacijos aplinkoje (kurią sukuria vadovai) padidina gandų atsiradimo ir plitimo tikimybę.
Žmonės skleidžia gandus sukurdami prasmę savo tiesai.
Žmonės, kurių socialinis ryšys su kolegomis silpnas yra piktesni, dažnai serga ir blogai jaučiasi, jie dažniau skleidžia gandus.
Žmonių individualumas bei unikalumas sukelia norą apkalbėti tiems, kurie tokių savybių neturi.
Žmonės skleidžia gandus bendraudami su tais asmenimis ar jų grupėmis, iš kurių tikisi sulaukti pagalbos.
Darbuotojų pasipriešinimas pokyčiams reikšminga prielaida gandams vystytis.
Tam tikrais atvejais kai kalba emocija, o tiesa tyli, gandai užpildo trūkstamą informaciją ir įgalina tą ,,tiesą‘‘.
Gandai lemia tam tikras elgesio normas ir vertybes, kurių laikymasis grupės nariams dažnai tampa privaloma būtinybe ar įpročiu.
Paskalos sudaro sąlygas žmonėms jausti pasitenkinimą, kai gandus jie naudoja kaip pramogos įrankį.
Tarpusavio konkurencija skatina gandus, nes žmonės tada yra linkę neigiamai kalbėti vienas apie kitą.
Darbuotojai, kurie nepasitiki vadovu sukuria gandus tam tikrose situacijose, kad taptų pranašingesni.
Darbuotojai, kurie sąmoningai skleidžia netikrą informaciją, turi slaptą pasipriešinimą prieš organizaciją.

5. Prieš Jus pateikiami teiginiai, kuriais ketinama įvertinti individualų žmonių elgesį, kuris skatina gandus. Įvertinkite kiekvieną iš šių teiginių ir pažymėkite kiekvienam iš jų tinkamiausią atsakymo variantą, atspindintį Jūsų poziciją ir nuomonę.

Visiškai nesutinku
Nesutinku
Nei sutinku, nei nesutinku
Sutinku
Visiškai sutinku
Žmogaus troškimas pasiekimų ar pan., kuriuos turi kažkas kitas skatina gandus prieš tą asmenį.
Žmonės ima „baksnoti“ į kitų žmonių trūkumus tam, kad atitrauktų dėmesį nuo savųjų.
Žmogaus kultūra lemia jo elgesį sklindant gandams.
Ne tik žmogiškas smalsumas, bet ir noras sužinoti tiesą skatina žmones ieškoti papildomos, dažnai nepatikrintos faktais informacijos.
Kartais žmonės trokšta peržengti savo ribotą patirtį ir bando skleisti ,,pagrąžintą‘‘ informaciją apie save.
Žmogus, kuris jaučiasi neįvertintas dažniausiai skleidžia neigiamus gandus apie organizaciją.
Dažnai turint darbe laisvo laiko galima dalintis neformalia informacija ir skleisti ją kitiems.
Norint paslėpti savo trūkumus dažnai žmonės pateikia ,,pagražintą‘‘ informaciją apie save.
Kada jauti, jog kolega apie tave kalba, atsiranda noras jam ,,atsilyginti‘‘.
Žmogus, kuris nėra motyvuotas turi neigiamą įtaką savo kolegoms.
Emocinės reakcijos turi įtakos žmonių supratimui, nes kiekvienas žmogus naujas žinias priima skirtingai.
Nepasitikėjimas vadovybės motyvais sukelia gandus.
Bendravimo normų nepaisymas, kada nepriimama kitų nuomonė, skatina gandus.

6. Prieš Jus pateikiami teiginiai, kuriais ketinama įvertinti socialinių santykių darbe apkalbų veiksnius. Įvertinkite kiekvieną iš šių teiginių ir pažymėkite kiekvienam iš jų tinkamiausią atsakymo variantą, atspindintį Jūsų poziciją ir nuomonę.

Visiškai nesutinku
Nesutinku
Nei sutinku, nei nesutinku
Sutinku
Visiškai sutinku
Neformalus bendravimas (pavyzdžiui pertraukų metu geriant kavą), skatina gandus.
Žmonės efektyviau bendradarbiauja, kai turi bendrą apkalbų objektą.
Individualių nuomonių skirtumai sukelia gandus.
Esant konfliktui, viena iš konfliktuojančių šalių gali platinti specialiai atrinktus faktus ar informaciją, naudingą jam pačiam.
Gandai gali būti puiki priemonė neformaliam bendravimui ir bendradarbiavimui stiprinti.
Dažnai, noras sužinoti apie kitus asmenis skatina gandų plitimą, renkant informaciją iš netiesioginių asmenų.
Noras smagiai leisti laiką ir linksmintis skatina gandus, nes asmenys gali dalintis įvairia informacija, neteikdami reikšmės jos autentiškumui ar prasmei.
Poreikis suprasti žmones ir supančią aplinką skatina kalbėti apie kitus bei klausytis apie kitus.

7. Prieš Jus pateikiami teiginiai, kuriais ketinama įvertinti gandus organizacijoje skatinančius veiksnius. Įvertinkite kiekvieną iš šių teiginių ir pažymėkite kiekvienam iš jų tinkamiausią atsakymo variantą, atspindintį Jūsų poziciją ir nuomonę.

Visiškai nesutinku
Nesutinku
Nei sutinku, nei nesutinku
Sutinku
Visiškai sutinku
Nepasitenkinimas darbo aplinka įtakoja įvairias priešpriešas organizacijoje.
Vadovų nesąžiningumas vertinant ir priimant sprendimus apie darbuotojus, skatina gandus organizacijoje.
Monotoniška darbo aplinka kelia troškimą paįvairinti kasdienybę, sužinant ką nors įdomaus ir intriguojančio apie bendradarbius.
Nepakankama galimybė reikšti savo mintis organizacijoje skatina gandų atsiradimą, kadangi asmuo neformalioje aplinkoje turi galimybę reikšti savo mintis.
Netikėti ir menkai pagrįsti kitų asmenų paaukštinimai ar apdovanojimai paskatina apkalbas ir gandų atsiradimą organizacijoje.
Vadovo pasikeitimas dažnai atveria kelią gandams, kadangi darbuotojams dar nėra aiški būsimojo vadovavimo politika.
Organizacijos struktūros pokyčiai sukelia nerimą, o tai savo ruožtu skatina gandų plitimą tarp darbuotojų.

8. Prieš Jus pateikiami teiginiai, kuriais siekiama įvertinti gandų poveikį ir pasekmes organizacijoje. Įvertinkite kiekvieną iš šių teiginių ir pažymėkite kiekvienam iš jų tinkamiausią atsakymo variantą, atspindintį Jūsų poziciją ir nuomonę.

Visiškai nesutinku
Nesutinku
Nei sutinku, nei nesutinku
Sutinku
Visiškai sutinku
Pasitikėjimo praradimas tarp bendradarbių.
Sumažėjusi moralė, nes nėra aiškios darbuotojų elgesio normos.
Padidėjusios darbuotojų streso apraiškos darbe.
Pasitikėjimo tarp vadovybės ir darbuotojų / personalo sumažėjimas.
Sąmoningas vėlavimas / neatvykimas į darbą.
Neatsakingas požiūris į savo atliekamą veiklą ir rezultatus.
Sugriauta darbuotojo reputacija apie kurį kalbama.
Spaudimas valdžiai ir siekimas, kad ji priimtų tam tikrus sprendimus, kurie naudingi darbuotojams.
Asmuo nevengia žalos organizacijai bei nenori daryti tai, kas yra teisinga.
Sumažėję darbuotojų darbo rezultatai bei našumas.
Darbuotojų streikas.
Darbuotojai ar jų grupės gali sąmoningai nevykdyti savo įsipareigojimų.
Paveikiama kompanijos reputacija, kuri skatina patrauklumą visoms pagrindinėms suinteresuotosioms šalims.

9. Jūsų lytis (pažymėkite teisingą atsakymą)

10. Jūsų amžius (pažymėkite teisingą atsakymą)

Koks Jūsų išsilavinimas? (pažymėkite teisingą atsakymą)

12. Jūsų darbo stažas organizacijoje (pažymėkite teisingą atsakymą)