DIRBANČIŲJŲ TYRIMO ANKETA

Klausimas „Ar tikrai manai, kad niekas tavęs neišnaudoja darbe?“ – tai pirmasis žingsnis į dirbančiųjų pasipriešinimą, kurio žengti dažnai neleidžia visuotinė apatija ir pasyvumas. Tuo yra įsitikinęs Laisvasis universitetas (LUNI), autonominis Lietuvoje veikiantis savišvietos tinklas, kartu su samdomų darbuotojų profesine sąjunga SAMPRO lapkritį visoje Lietuvoje pradėsiantis nepriklausomą anoniminį dirbančiųjų tyrimą. Šio tyrimo metu tarpusavyje bendraus socialinių judėjimų nariai ir įvairių sričių dirbantieji. Vykstant apklausoms bus ne tik siekiama dialogo su kiekvienu žmogumi – skirtingai nei kitose apklausose, čia bus skatinamas dirbančiųjų aktyvumas ir tarpusavio solidarumas. Tyrimo rezultatus aptarinėsime, analizuosime, o jų išvadas skelbsime nepriklausomoje žiniasklaidoje. Anketa anoniminė ir duomenys bus analizuojami apibendrinta forma, taigi tikimės iš Jūsų nuoširdžių ir atvirų atsakymų. Mes visi esame dirbantieji. Studentai, mokantys paskolas bankams, bedarbiai, ieškantys darbo, prasiskolinusieji už būstą, kurie, gyvendami po savo stogu, nuolat jaučia nesaugumą, dirbantieji, kurie bijo rytoj netekti darbo, taip pat tie, kurie dirba negarantuotą darbą projektuose ar pagal sutartis, įvairios socialiai remtinų asmenų grupės, bijančios netekti vienintelio pragyvenimo – pašalpos ir t.t., taip pat ir nedirbantys žmonės, atsisakantys paklusti kapitalo disciplinai – visi mes esame išnaudojami kapitalo ir norime sisteminių pokyčių. Dabar tiek kapitalas, tiek valstybė, išgyvena krizę, į kurią, taikydami savo mokesčių, kainų, socialinės paramos naikinimo ir tolimesnio mūsų skurdinimo per paskolas politiką, jie mėgina įklampinti ir dirbančiuosius. Krizė mums, dirbantiesiems, nebūtinai turi tapti socialine katastrofa – ja tinkamai naudodamiesi, neleisdami valdžiai ir kapitalistams karpyti savo teisių, už jas kovodami, pajungdami savo vaizduotę ateities alternatyvų kūrimui, mes, dirbantieji galime paversti niekais kapitalistų ateities planus ir sukurti orų gyvenimą sau. Kai blogai savininkams, nebūtinai turi būti blogai dirbantiesiems. Bet taip nenutiks tol, kol mes patys neišsiugdysime aktyvumo, kol neatsitrauksime nuo mus supančios kapitalistinės kasdienybės – sekinančio darbo, nesibaigiančio vartojimo ir mus įtraukiančio formaliosios demokratijos spektaklio. Klasinio aktyvumo pradžia tampa klausimai „kas man yra darbas?“, „kaip jaučiuosi dirbdamas (-a)?“, „ar turiu laisvalaikio?“, „ar esu juo patenkintas (-a)?“ Tai – dirbančiųjų tyrimo klausimai. Dirbančiųjų tyrimas – tai ne korporacijų vykdomos vartotojų apklausos, kurių tikslas – įsiūlyti jums naują nereikalingą prekę ar paslaugą ir ne gyventojų apklausa prieš rinkimus, paverčianti mus statistiniais vienetais didžiosios politikos žaidimuose. Dirbančiųjų tyrimo tikslas – apklausos metodais krizės metu skatinti jautrų dialogą tarp įvairių sektorių dirbančiųjų, žadinti dirbančiųjų klasės sąmoningumą, skatinti priešintis neteisybėms darbo vietose ir visur, kur mus pasiekia spaudžianti valdžios ir kapitalo letena. Tikimės, kad tyrimas padės dirbantiesiems įsitraukti į kovą už savo teises, palaikyti solidarius tarpusavio ryšius, organizuotis tarpusavyje ir reaguoti į kapitalistų bei valdžios savivalę tiesioginiais veiksmais. Nuoširdžiai dėkojame už atsakymus. Dirbančiųjų tyrimo iniciatyvinė grupė ([email protected])
Pic
68. Kokių galėtumėte imtis radikalesnių veiksmų, kitaip organizuotis darbe ir bendruomenėje?
Išlaikantiems gamyklų duotus testus ir laikyti ten žmogu, dirbti toje vietoje, kuris turi sunkumu su Anglų kalbą. Nes leidimai yra išduodami dirbti +- 1-2 metams. O pasitaiko situacijų, kai gryšti į sekančia komandiruote esame priversti vygti į kita gamykla ir laikyti naujus testus.
Spręsti vadovės J. Jūronienės psichologinių veiksmų prieš darbuotojus problemą ir ją atleisti iš vadovės pareigų
issakant savo nuomone,reikalaujant gauti tai kas priklauso, jeigu reiketu tai meginciau streikuoti arba kreiptis pagalbos i atatinkamas organizacijas
siuo metu ieskau sprendimo
KuinasBalandis 21, 2011 15:04</a>Žinau, kad laiko normos visai nėra. Jeigu per VBE lsamtniitaus paskaičiuota, kad per dieną taisant abiturientų rašinius vienam jų ištaisyti vidutiniškai skirta 20-30 minučių (tai realus darbo sąnaudas atitinkantis laikas), tai kasdieniniame darbe per savaitę skiriamos tik 3-4 valandos, nors mokinių lituanistas turi apie 100. Matematika ir kvailiui aiški. Tas pats ir dėl pasiruošimo pamokoms. O išvada viena mokytojai vergoviškai išnaudojami pačiu primityviausiu būdu. Ir kol lituanistai nesusiburs kovoti už savo teises, tol visa tai tęsis.
SAVO VERSLO SUKURIMAS
Vieša diskusija
geriau
Būtų mano valia, pirmiausia seimą pasodinčiau ant trijų šimtų litų.
visada reikia kalbetis
nesupratau
Galima organizuoti darbuotojus, kurių vadovai yra viso kolektyvo pagrįstai nemėgstami, boikotuoti juos, viešai atskleisti tų vadovų elgesį.
tiesiog galiu daryt taip kaip man atrodo nesivadovaujant jokiomis taisyklėmis
apsiginkluoti
Sabotažas, blokados, streikas, nepaklusnumo akcijos.
visų įmanomų
Esu pasyvus
Radikalesniems veiksmams būčiau linkęs skatinti kitus, o pats žiūrėčiau iš šalies.
Visokių, bet efektyvių ir neprieštaraujančių žmogiškumo principams
Nusišauti
kurti bendruomenes, boikotuoti įmones
Būtina vystyti dialogą ir ieškoti kompromisų, abipusio pasitikėjimo ir supratimo, viešumo ir skaidrumo veikloje.
Nežinau, ar tai radikalu, tačiau atsiskayčiau atlikti tam tikras užduotis.
O koks tų veiksmų tikslas?
nedirbti
nesąmoningas klausimas
Nežinau.
Manau, kad tik galėčiau išeiti iš darbo, bet vargu ar tai ką pakeistų.
Jokių
Manau, visi bet kokie radikalesni veiksmai turi būti ne pavieniai, bet kolektyviniai. Pirmiausia reikia jungtis bendraminčiams ir ieškoti išeičių iš nekokios situacijos. Nebūtinai radikalių. Radikalūs veiksmai - tik kai kitos išeities nebesimato.
Pasakysiu kitaip: tiesiog dėti skersą ant samdomo darbo ir kurti autonominę savitarpio pagabos/mainų bendruomenę aka atsisakyti "laisvarinkinio vartojimo".
ką?
Susideginti (juokauju)