(pirminė versija) Biudžetų rengimo metodikų taikymas Lietuvos viešajame švietimo sektoriuje

Gerb. Respondente,

Esu Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto finansų valdymo ir apskaitos magistrantūros studentė. Šiuo metu atlieku tyrimą, siekdama ištirti Lietuvos viešojo švietimo sektoriaus biudžetų sudarymo metodų, kaip strateginių tikslų įgyvendinimo priemonės, naudojimo paplitimą. Papildomai šiuo tyrimu siekiama nustatyti praktinius biudžetų rengimo metodų taikymo privalumus ir trūkumus, su kuriais susiduriama Jūsų organizacijoje. Anketos pildymas užims 10 – 15 minučių Jūsų laiko.

Užtikrinu, kad vykdoma apklausa yra visiškai anoniminė, o surinkti duomenys bus susisteminti ir naudojami tik apibendrintos statistinės analizės tikslais.

Rezultatai yra prieinami tik autoriui

I. Klausimai, apibrėžiantys respondentų charakteristiką.

Šiais klausimais siekiama nustatyti pagrindines charakteristikas, pagal kurias respondentų atsakymai bus suskirstyti į atskiras grupes.

1. Jūsų pareigybių sritis

2. Savivaldybė, kurią atstovaujate.

II. Biudžetų, kaip valdymo apskaitos priemonės, patirties vertinimas.

Šios grupės klausimais siekiama nustatyti, kaip biudžetai siejami su organizacijos strateginiais tikslais, kokie biudžetų sudarymo metodai taikomi Jūsų organizacijoje ir kiek šių metodų taikymas prisideda prie organizacijos strateginių tikslų įgyvendinimo Lietuvos viešojo švietimo sektoriaus kontekste.

3. Įvertinkite, kiek sutinkate su toliau pateiktais teiginiais, apibūdinančiais biudžeto rengimą ir jo sąsajas su organizacijos strateginiais tikslais Jūsų organizacijoje.

(5 – visiškai sutinku, 4 – sutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 2 – nesutinku, 1 – visiškai nesutinku, 0 – neturiu nuomonės)

5 4 3210
3.1. Dabartinis biudžeto planavimo metodas yra tinkamas ir padeda siekti organizacijos strateginių tikslų.
3.2. Organizacijos strateginiai tikslai yra pirminis taškas, į kurį atsižvelgiama planuojant naują biudžetą.
3.3. Pagal išlaidų paskirstymą yra akivaizdu, kurios programos, iniciatyvos, veiklos ar išlaidos strateginiu požiūriu yra svarbiausios.
3.4. Biudžeto rengimo metu vadovai aiškiai komunikuoja siektinus strateginius tikslus.
3.5. Rengiant biudžetą yra būtina atsižvelgti į vadovybės iškomunikuotus strateginius tikslus.
3.6. Darbuotojai, dalyvaujantys biudžeto planavime, aiškiai supranta organizacijos strateginius tikslus bei jų kryptį.
3.7. Biudžetas yra paskirstomas adekvačiai planuojamiems strateginiams tikslams pasiekti.
3.8. Biudžeto planavimo procese yra naudojama su strateginiais tikslais susijusi informacija (pvz., kiekybiškai išreikšti veiklos rodikliai, veiklos ataskaitos).

4. Įvertinkite, kiek sutinkate su toliau pateiktais teiginiais, padedančiais nustatyti, ar Jūsų organizacijoje rengiamas biudžetas padeda veiksmingai siekti strateginių tikslų įgyvendinimo.

(5 – visiškai sutinku, 4 – sutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 2 – nesutinku, 1 – visiškai nesutinku, 0 – neturiu nuomonės)

5 4 3210
4.1. Biudžeto asignavimai leidžia užtikrinti strateginių iniciatyvų, veiklų, programų ar kitų projektų įgyvendinimą.
4.2. Biudžetas skatina naudoti lėšas toms veikloms, iniciatyvoms ar programoms, kurios tiesiogiai prisideda prie strateginių tikslų įgyvendinimo.
4.3. Biudžeto vykdymas leidžia pamatyti ir įvertinti apčiuopiamus rezultatus siektinų strateginių tikslų atžvilgiu.
4.4. Biudžeto planas padeda vadovybei priimti svarbius strateginius sprendimus
4.5. Biudžeto vykdymas pagal nustatytą planą prisideda prie strateginių tikslų siekimo.
4.6. Biudžeto vykdymo analizė padeda vertinti pažangos progresą siekiant organizacinių strateginių tikslų.

5. Įvertinkite , kiek sutinkate su toliau pateiktais teiginiais, apibūdinančiais Jūsų organizacijos biudžeto rengimo proceso organizuotumo lygį.

(5 – visiškai sutinku, 4 – sutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 2 – nesutinku, 1 – visiškai nesutinku, 0 – neturiu nuomonės)

5 4 3210
5.1. Biudžeto planavimo ir sudarymo procesas turi aiškias iš anksto nustatytas procedūras.
5.2. Biudžeto planavimo ir sudarymo procedūros yra aiškios ir gerai dokumentuotos.
5.3. Biudžeto planavimo ir sudarymo procedūrų aprašas yra reguliariai atnaujinamas.
5.4. Biudžeto rengimo procese yra privalomai įtraukiami įvairių skyrių vadovai.
5.5. Biudžeto planavimo ir sudarymo funkcijos yra aiškiai paskirstytos – yra aišku, kas už ką yra atsakingas.
5.6. Man yra aišku, kokias užduotis, susijusias su biudžeto rengimu, turiu atlikti.
5.7. Man yra aišku, kaip turiu atlikti savo užduotis, susijusias su biudžeto rengimu.
5.8. Man yra aišku, į ką kreiptis kilus bet kokiems klausimams ar nesklandumams kiekviename biudžeto rengimo etape.

6. Įvertinkite, kiek sutinkate su toliau pateiktais teiginiais, apibūdinančiais biudžeto rengimo metodikos organizuotumą Jūsų organizacijoje.

(5 – visiškai sutinku, 4 – sutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 2 – nesutinku, 1 – visiškai nesutinku, 0 – neturiu nuomonės)

5 4 3210
6.1. Biudžeto rengimo metodika yra taikoma sistemingai ir nuosekliai.
6.2. Biudžeto rengimo metodika yra aiškiai aprašyta ir dokumentuota.
6.3. Biudžeto rengimo metodika yra aiški ir gerai suprantamas visiems su biudžeto rengimu susijusiems darbuotojams.
6.4. Visi su biudžeto rengimu susiję darbuotojai yra kompetentingi ir gerai išmano visus biudžeto rengimo metodikos niuansus.
6.5. Biudžeto rengimo metodika yra reguliariai peržiūrima ir, esant reikalui, koreguojama.

7. Nurodykite, kurie iš žemiau nurodytų biudžetų sudarymo metodų yra taikomi Jūsų organizacijoje.

Pagrindiniai išskiriami biudžetų sudarymo metodai yra šie:

  • Biudžetas pagal atskirus išlaidų straipsnius / eilutes – biudžetas sudaromas pagal atskiras išlaidų kategorijas (pvz., išlaidos darbo užmokesčiui, pastatų priežiūrai).
  • Inkrementinis / augančios vertės biudžetas – biudžetas sudaromas remiantis praėjusių metų biudžetu bei didinant vertes atsižvelgiant į infliacijos lygį ir (ar) naujus poreikius (pvz., planuojama papildomai įdarbinti 20 naujų žmonių, todėl atitinkamai didinamos darbo užmokesčio išlaidos).
  • Veiklos rezultatais grindžiamas biudžetas – biudžetas planuojamas ir sudaromas remiantis iš anksto nustatytais veiklos rezultatais, kuriuos organizacija siekia pasiekti (pvz., lėšos skiriamos pagal planuojamus mokinių pasiekimų rodiklius).
  • Programinis biudžetas – biudžeto lėšos skirstomos pagal programas ar projektus (pvz., pradinukų finansinio raštingumo plėtra, smurto ir patyčių prevencija mokyklose).
  • Nulinės vertės biudžetas – kiekviena biudžeto išlaidų eilutė kiekvieną kartą vertinama nuo nulio, neatsižvelgiant į praėjusių metų biudžetą

3 - Taikomas sistemingai/ pagrindinis metodas

2 - Taikomas tik tam tikrose srityse

1 - Visiškai netaikomas

0 - Neturiu nuomonės, nežinau

3210
7.1. Biudžetas pagal išlaidų straipsnius/ eilutes
7.2. Inkrementinis biudžetas
7.3. Veiklos rezultatais grindžiamas biudžetas
7.4. Programinis biudžetas
7.5. Nulinės vertės biudžetas

III. Biudžetų, kaip valdymo apskaitos priemonės, trūkumų vertinimas.

Šiais klausimais siekiama įvertinti dabartinį biudžetų rengimo proceso organizuotumo lygį Lietuvos švietimo viešajame sektoriuje, bei identifikuoti pagrindines priežastis, dėl kurių organizacijos gali vengti diegti vieną ar kitą metodą. Remiantis gautais rezultatais tikimasi įvertinti taikomos biudžetų metodikos tobulinimo kryptis.

8. Įvertinkite, kuris iš žemiau nurodytų biudžetų sudarymo metodų Jūsų nuomone, būtų tinkamiausias ir rezultatyviausias taikyti viešajame švietimo sektoriuje.

(5 – labai tinkamas, 4 – labiau tinkamas, negu netinkamas 3 – nei tinkamas, nei netinkamas, 2 – labiau netinkamas, negu tinkamas, 1 – visiškai netinkamas, 0 – negaliu atsakyti)

5 4 3210
8.1. Biudžetas pagal išlaidų straipsnius/ eilutes
8.2. Inkrementinis biudžetas
8.3. Veiklos rezultatais grindžiamas biudžetas
8.4. Programinis biudžetas
8.5. Nulinės vertės biudžetas

9. Įvertinkite, dėl kokių priežasčių organizacijos gali atsisakyti diegti inkrementinį biudžetą. Savo nuomonę nurodykite įvertinant kiekvieno teiginio reikšmingumo lygį.

(5 – labai reikšminga, 4 –reikšminga, 3 – nei reikšminga, nei nereikšminga, 2 – nereikšminga, 1 – visiškai nereikšminga, 0 – neturiu nuomonės)

5 4 3210
9.1. Šio metodo taikymas skatina neobjektyvius biudžetų asignavimus – lėšų skyrimas grindžiamas praėjusių metų asignavimais, o ne realiais poreikiais.
9.2. Šis metodas neskatina didinti veiklos efektyvumo.
9.3. Šio metodo taikymas sukuria sąlygas finansinių išteklių švaistymui – lėšos gali būti leidžiamos siekiant užtikrinti tokį patį finansavimo lygi artėjantiems metams.
9.4. Šio metodo taikymas yra netinkamas esant sparčiai kintančioms aplinkybėms.

10. Įvertinkite, dėl kokių priežasčių organizacijos gali atsisakyti diegti veikos rezultatais grindžiamą biudžetą. Savo nuomonę nurodykite įvertinant kiekvieno teiginio reikšmingumo lygį

(5 – labai reikšminga, 4 –reikšminga, 3 – nei reikšminga, nei nereikšminga, 2 – nereikšminga, 1 – visiškai nereikšminga, 0 – neturiu nuomonės)

5 4 3210
10.1. Šio metodo taikymas reikalauja daug papildomo laiko, žmogiškųjų bei finansinių išteklių.
10.2. Šio metodo taikymui reikalingos stiprios technologinės galimybės, informacinės ir apskaitos sistemos.
10.3. Sudėtingas procesas siekiant bendro sutarimo dėl tikslų ir nustatomų matavimo rodiklių
10.4. Sudėtinga surinkti ir apdoroti pakankamą patikimų duomenų kiekį organizacijos rezultatų vertinimui.

11. Įvertinkite, dėl kokių priežasčių organizacijos gali atsisakyti diegti programinį biudžetą.Savo nuomonę nurodykite įvertinant kiekvieno teiginio reikšmingumo lygį.

(5 – labai reikšminga, 4 –reikšminga, 3 – nei reikšminga, nei nereikšminga, 2 – nereikšminga, 1 – visiškai nereikšminga, 0 – neturiu nuomonės)

5 4 3210
11.1. Šio metodo taikymas reikalauja daug papildomo laiko, žmogiškųjų bei finansinių išteklių.
11.2. Programų klasifikavimas yra kompleksinis ir sudėtingas procesas, reikalaujantis detalaus planavimo ir koordinavimo.
11.3. Programų tikslai yra abstraktūs, nepakankamai ir (ar) neaiškiai suformuluoti, dėl to sudėtinga suplanuoti ir pagrįstai paskirstyti finansavimą.
11.4. Programų tikslai bei rezultatų vertinimas glaudžiai priklauso nuo tuometinės politinės valdžios, kurios kaita turi įtakos programų tęstinumui ir stabilumui.

12. Įvertinkite, dėl kokių priežasčių organizacijos gali atsisakyti diegti nulinės vertės biudžetą. Savo nuomonę nurodykite įvertinant kiekvieno teiginio reikšmingumo lygį.

(5 – labai reikšminga, 4 –reikšminga, 3 – nei reikšminga, nei nereikšminga, 2 – nereikšminga, 1 – visiškai nereikšminga, 0 – neturiu nuomonės)

5 4 3210
12.1. Šio metodo taikymui reikia ypatingai daug specifinių žinių ir kompetencijų.
12.2. Šio metodo taikymas reikalauja itin daug papildomo laiko, žmogiškųjų bei finansinių išteklių
12.3. Šio metodo taikymas yra sudėtingas viešojo sektoriaus ir kitose didelėse organizacijose dėl labai plataus funkcijų pasiskirstymo ir didelio biurokratijos lygio.
12.4. Šio metodo taikymui reikalingos stiprios technologinės galimybės, informacinės ir apskaitos sistemos.