KLAIPĖDOS LOPŠELIO - DARŽELIO "BITUTĖ" VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS 2025

Mielas Mokytojau, Jūsų nuomonė labai svarbi atliekant mūsų mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą. Šiame klausimyne pateikti teiginiai apie Jūsų pedagoginę veiklą ir ugdymo įstaigą. Prašome atidžiai perskaityti kiekvieną teiginį ir nurodyti, ar jis, Jūsų manymu, atitinka tiesą, ar ne. Atsakydamas(-a), prisiminkite ir vertinkite tik savo asmeninę patirtį šioje įstaigoje. Čia svarbi Jūsų asmeninė nuomonė, todėl negali būti nei „teisingų“, nei „klaidingų“ atsakymų. Visuomet pasirinkite tą atsakymą, kuris, Jūsų manymu, yra tinkamiausias, ir pažymėkite langelį (pavyzdžiui, „su teiginiu Iš dalies, sutinku“). Anketa yra anoniminė, tai reiškia, kad nereikia rašyti nei savo vardo, nei pavardės. Garantuojame Jūsų atsakymų slaptumą. Jūsų nuomonė mums labai svarbi! Dėkojame Jums už pagalbą.

Rezultatai yra viešai prieinami

1.1. Vaikų psichologinis ir fizinis saugumas

Visiškai nesutinkuIš dalies nesutinkuIš dalies sutinkuVisiškai sutinku
1.1.1. Bendra grupės atmosfera pozityvi, grįsta maloniu bendravimu ir bendradarbiavimu.
1.1.2. Ugdymo įstaigos fizinė aplinka saugi ir pritaikyta vaikų poreikiams.
1.1.3. Vaikai su mokytoju ir draugais kalbasi apie jausmus, mokosi atpažinti, įvardinti ir tinkamai reikšti emocijas.

1.2.Mokytojo sąveika su vaikais

Visiškai nesutinkuIš dalies nesutinkuIš dalies sutinku Visiškai sutinku
1.2.1.Mokytojas skiria reikiamą dėmesį kiekvienam vaikui, remdamasis jo stipriosiomis pusėmis ir skatindamas jį ugdytis.
1.2.2. Mokytojas bendrauja taip, kad vaikai pasitikėtų savo jėgomis, didžiuotųsi savo individualumu ir unikaliomis savybėmis.
1.2.3. Mokytojas kuria socialines sąveikas grupėje, kurios skatina vaikus savarankiškai veikti, mokytis bendradarbiauti.

1.3.Vaikų tarpusavio sąveika

Visiškai nesutinku Iš dalies nesutinku Iš dalies sutinku Visiškai sutinku
1.3.1. Vaikai žino, kokio elgesio iš jų tikimasi, dalyvauja grupės taisyklių kūrime ir mokosi jų laikytis.
1.3.2. Vaikai nebijo klysti, geba drąsiai ir tinkamai išsakyti savo nuomonę ir dalyvauti priimant sprendimus grupėje.
1.3.3. Vaikai mokosi bendradarbiauti ir pagal savo amžių bendradarbiauja tarpusavyje, kartu konstruodami žinias ir padėdami vienas kitam.

1.4.Lygios galimybės visiems vaikams ugdytis ir tobulėti

Visiškai nesutinku Iš dalies nesutinkuIš dalies sutinkuVisiškai sutinku
1.4.1. Mokytojas savo kalboje ir veikloje vengia stereotipų.
1.4.2.Ugdymo(si) aplinka ir veikla pritaikyta skirtingų ugdymosi poreikių vaikams; mokytojas modifikuoja fizinę aplinką ir veiklas, teikia pagalbą, atsižvelgdamas į situacines vaikų reikmes.
1.4.3. Mokytojas stebi vaikų fizinę ir psichikos sveikatą, atpažįsta netinkamo elgesio su vaiku ar vaiko nepriežiūros požymius, turinčius poveikio vaiko sveikatai, ir apie tai informuoja vaiko gerovės komisiją.

2.1.Spontaniška vaiko inicijuota veikla (aš pats)

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinku Visiškai sutinku
2.1.1. Vaikai savo iniciatyva pasirenka veiklą ir priemones, įsitraukia į veiklą ir ją plėtoja.
2.1.2. Vaikai kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai patys nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.

2.2.Patirtinė vaiko veikla

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinku Visiškai sutinku
2.2.1. Vaikai drąsiai tyrinėja, eksperimentuoja.
2.2.2. Vaikai naudoja įvairius patirties kaupimo būdus (stebėjimą, bandymą, klausinėjimą), skatinančius juos tyrinėti, eksperimentuoti, savarankiškai domėtis ir būti kūrybingiems (NL).
2.2.3. Vaikai dalinasi tarpusavyje ir su mokytoju žiniomis, patirtimi, idėjomis (NL).

2.3.Žaidimas

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinkuVisiškai sutinku
2.3.1. Dienos metu skiriama laiko įvairiems vaikų žaidimams, kaip pagrindinei vaikų raidą ir ugdymąsi skatinančiai veiklai.
2.3.2. Vaikai patys inicijuoja, planuoja ir aptaria savo žaidybinę patirtį (NL).
2.3.3. Vaikai žaidžia skirtingo tipo žaidimus (pagal amžių, pomėgius, situaciją).
2.3.4. Grupėje vyrauja grupiniai žaidimai, patiriamos malonios akimirkos (NL).
2.3.5. Vaikai nevengia įtraukti suaugusiuosius ir jie žaidžia kartu.

3.1.Fizinė aplinka

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinku Visiškai sutinku
3.1.1. Ugdymo(si) aplinka yra patogi ir skatinanti imtis įvairios veiklos, individualiai, mažomis grupelėmis ar su visais grupės vaikais.
3.1.2. Ugdymo(si) aplinka suskirstyta į logiškai apibrėžtas mažesnes erdves (pagal ugdomas kompetencijas, veiklos centrus, kampelius ar kt.) su tam tikrai veiklai tinkamomis priemonėmis, skatinančiomis tyrinėti, žaisti ir ugdytis.
3.1.3. Aplinkoje įrengtos erdvės atsipalaidavimui ir ramybei, kur vaikai gali pabūti vieni ir pailsėti.
3.1.4. Užtikrinama, kad kiekvieną dieną teisės aktais nustatytą laiką, vaikai praleistų gryname ore; mokyklos lauko erdvės panaudojamos visapusiškam ugdymuisi.

3.2.Socialinė-emocinė aplinka

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinkuVisiškai sutinku
3.2.1. Mokytojas kuria su kiekvienu vaiku prieraišų individualų santykį.
3.2.2. Aplinka yra turtinga įvairių socialinių sąveikų situacijomis (su kitais grupės vaikais, su tėvais, su kitais bendruomenės nariais).

3.3.Pažintinė aplinka

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinku Visiškai sutinku
3.3.1. Vaikai mokosi saugoti aplinką ir turi praktinių galimybių prisidėti prie aplinkos puoselėjimo (NL).
3.3.2. Vaikai dalyvauja planuojant, kuriant ir prižiūrint grupės aplinką (NL).
3.3.3. Vaikai naudoja jų amžiui tinkamas skirtingos paskirties priemones, informacines ir komunikacines technologijas.
3.3.4. Siekdamas praturtinti vaikų ugdymąsi ir skatindamas jų socializaciją, mokytojas naudoja už mokyklos sienų esančius bendruomenės išteklius ir į grupę kviečiasi bendruomenės narius.
3.3.5. Ugdymo(si) aplinka skatina vaikus nevengti tam tikros jų amžiui tinkamos ugdymo(si) rizikos.

4.1.Ugdymo strategijos, padedančios vaiko asmenybinei raidai

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinku Visiškai sutinku
4.1.1. Grupėje mokytojo taikomos kasdienės vaikams įprastos veiklos padeda ugdytis vaikų savireguliaciją ir savarankiškumą.
4.1.2. Mokytojas vadovaujasi dialogiško bendravimo principu, grupėje palaikydamas ir inicijuodamas nuolatinius dialogus tarp vaikų bei tarp vaikų ir suaugusiųjų.
4.1.3. Vaikai turi galimybių rinktis ir priimti sprendimus, susijusius su ugdymo(si) procesu bei kitomis situacijomis, mokytojas sudaro sąlygas vaikams patirti savo priimtų sprendimų pasekmes (NL).
4.1.4. Mokytojas modeliuoja ir taiko strategijas, skatinančias prasmingą vaikų bendradarbiavimą ir tarpusavio paramą (L).

4.2.Ugdymo strategijos, skatinančios vaiko mokymosi procesą

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinkuVisiškai sutinku
4.2.1. Mokytojas naudoja ugdymo strategijas, kurios holistiškai aprėpia visas vaikų ugdymosi sritis.
4.2.2. Mokytojas siūlo veiklas, kurios skatina vaikų susidomėjimą ir kelia jiems naujų iššūkių, žadina kūrybingumą, tyrinėjimą, eksperimentavimą, padeda savarankiškai ieškoti atsakymų, spręsti problemas.
4.2.3. Mokytojas vertina vaikų įsitraukimo į ugdymosi procesą lygį ir prireikus tinkamai pritaiko veiklas, siekdamas, kad visi vaikai aktyviai dalyvautų ugdymosi procese ir pasiektų pažangą.
4.2.4. Mokytojas taip integruoja ugdymosi patirtis, kad vaikai akivaizdžiai matytų ryšius tarp išmoktų sąvokų ir jų kasdienės patirties ir gebėtų įgytas žinias pritaikyti realiose situacijose.

4.3.Ugdymo strategijos, palaikančios žaidimą, kaip pagrindinę vaiko veiklą

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinkuVisiškai sutinku
4.3.1. Mokytojas žaidimą vertina kaip ugdymo(si), tyrinėjimų, atradimų, įsitraukimo ir džiaugsmo šaltinį.
4.3.2. Mokytojas taiko strategijas, skatinančias vaikų amžiui ir raidos etapui tinkamą žaidybinę patirtį.
4.3.3. Mokytojas reikalui esant įsitraukia į vaikų žaidimus.
4.3.4. Mokytojas palaiko žaidimų įvairovę grupėje (pagal vaikų amžių, pomėgius, situaciją).

5.1.Pasiekimų vertinimas

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinku Visiškai sutinku
5.1.1. Mokytojas sistemingai stebi ir fiksuoja vaikų pasiekimus, dokumentuoja vaikų daromą pažangą; lygina ankstesnius vaiko pasiekimus su esamais, viešai nelygina vaikų pasiekimų tarpusavyje.
5.1.2.Mokytojas ugdo vaikų gebėjimą vertinti savo ir kitų vaikų veiklą, elgesį ir darbus (NL).
5.1.3. Mokytojas ir šeimos nariai dalijasi informacija apie vaiko daromą pažangą.
5.1.4. Mokytojas į vertinimo ir planavimo procesą įtraukia švietimo pagalbos ir kitus specialistus, siekdamas suteikti veiksmingą ir tikslingą pagalbą.

5.2.Ugdymo planavimas

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinkuVisiškai sutinku
5.2.1. Mokytojas aptaria su tėvais vaiko amžiaus tarpsniui realius lūkesčius, atsižvelgdamas į individualias vaiko galias ir skirtingą ugdymosi patirtį, ir kartu sutaria dėl trumpalaikių ir ilgalaikių ugdymosi tikslų.
5.2.2. Mokytojas planuoja ugdymą(si), remdamasis žiniomis apie vaikų jau turimus gebėjimus, nuostatas, žinias ir supratimą, jų individualius ugdymosi poreikius ir siekdamas vaikų ugdymosi pasiekimų augimo.
5.2.3. Planuodamas mokytojas išlaiko pusiausvyrą tarp individualios veiklos, darbo mažose grupėse ir visos grupės ugdomosios veiklos.
5.2.4. Mokytojas išlaiko pusiausvyrą tarp iš anksto suplanuotos ir vaikų pasiūlytos veiklos (NL).
5.2.5. Mokytojo parengtas ilgalaikis planas yra nuoseklus (savaitinių planų tarpusavio tęstinumas), paremtas savo veiklos refleksija, derantis su ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programų tikslais.

6.1.Šeimos kultūros pažinimas

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinkuVisiškai sutinku
6.1.1. Mokytojas gerbia kiekvieną šeimą, kviečia šeimos narius bendradarbiauti, parodo, kad jie yra laukiami ir randa būdų, kaip juos įtraukti į vaikų ugdymosi procesą.
6.1.2. Ugdymo turinio ir vaikų ugdymosi patirties turtinimui mokytojas panaudoja turimas žinias apie vaikų šeimų kultūrinę įvairovę.
6.1.3. Mokytojas suteikia vaikų šeimų nariams galimybes mokytis vieniems iš kitų ir teikti tarpusavio pagalbą.
6.1.4. Mokytojas užtikrina informacijos apie šeimas ir vaikus konfidencialumą.

6.2.Partnerystė su šeima

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinku Visiškai sutinku
6.2.1. Mokytojas supažindina šeimas su ugdymo programa, artimiausiais tikslais ir tariasi dėl bendradarbiavimo tikslams pasiekti.
6.2.2. Mokytojas suteikia žinių ir dalijasi idėjomis su tėvais ir kitais šeimų nariais, siekdamas sustiprinti tėvų kompetencijas, kad jie galėtų namuose sukurti stimuliuojančią ugdomąją aplinką.
6.2.3. Mokytojas padeda šeimoms gauti jų vaikų ugdymui(si) reikalingos informacijos apie išteklius ir paslaugas tiek esančias mokykloje, tiek ir už mokyklos ribų.

7.1.Mokyklos veiklos vadyba

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinku Visiškai sutinku
7.1.1. Strateginiai, metiniai planai, ugdymo programos, susitarimai dėl vaikų pasiekimų vertinimo grindžiami bendrai apmąstytu mokytojų, vaikų, tėvų, socialinių partnerių sutarimu.
7.1.2. Mokykloje planuojamos ir įgyvendinamos vaikams, darbuotojams ir tėvams skirtos priemonės vaikų adaptacijos laikotarpiui, perėjimui į pradinį ugdymą palengvinti.
7.1.3. Mokyklai būdinga bendravimo ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais kultūra.
7.1.4. Mokykla atvira pokyčiams, dalyvauja švietimo kokybės gerinimo projektuose.

7.2.Nuolatinis profesinis tobulėjimas

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinku Visiškai sutinku
7.2.1. Mokytojai apmąsto ir įsivertina savo pedagoginės praktikos efektyvumą bei siekia gauti grįžtamąjį ryšį iš kitų kolegų, o prireikus stengiasi patobulinti savo pedagoginę praktiką.
7.2.2. Mokytojai bendradarbiauja tarpusavyje ir su kitais specialistais, siekdami pagerinti tiek savo pedagoginę praktiką, tiek ir ugdymo kokybę apskritai.

7.3.Lyderystė mokymuisi

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinku Visiškai sutinku
7.3.1. Mokytojų lyderystė pripažįstama ir palaikoma.
7.3.2. Mokyklai būdingas atviras dialogas dėl ugdymo kokybės ir tarpusavio pagalba.

7.4.Mokyklos savivalda

Visiškai nesutinkuKo gero nesutinkuKo gero sutinkuVisiškai sutinku
7.4.1. Mokyklos valdyme atstovaujami visų mokyklos bendruomenės narių interesai, savivaldos atstovai renkami atvirai ir skaidriai.
7.4.2. Mokykloje yra sistema, kaip priimami sprendimai, svarbūs tiek mokyklos ateities siekiams, tiek kasdieniam gyvenimui mokykloje.
7.4.3. Tobulinant mokyklą atsižvelgiama į tėvų ir vyresniųjų vaikų nuomonę.