„Veiklos kokybės įsivertinimo klausimynas"

Mielas Mokytojau,

Jūsų nuomonė labai svarbi atliekant mūsų mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą. Šiame klausimyne pateikti teiginiai apie Jūsų pedagoginę veiklą ir mokyklą. Prašome atidžiai perskaityti kiekvieną teiginį ir nurodyti, ar jis, Jūsų manymu, atitinka tiesą, ar ne. Atsakydamas(-a), prisiminkite ir vertinkite tik savo asmeninę patirtį šioje mokykloje. Čia svarbi Jūsų asmeninė nuomonė, todėl negali būti nei „teisingų“, nei „klaidingų“ atsakymų. Visuomet pasirinkite tą atsakymą, kuris, Jūsų manymu, yra tinkamiausias, ir pažymėkite langelį  (pavyzdžiui, „su teiginiu Iš dalies, sutinku“).

Anketa yra anoniminė, tai reiškia, kad nereikia rašyti nei savo vardo, nei pavardės. Garantuojame Jūsų atsakymų slaptumą. Jūsų nuomonė mums labai svarbi! Dėkojame Jums už pagalbą.

Anketa neaktyvi

1. Bendra grupės atmosfera pozityvi, grįsta maloniu bendravimu ir bendradarbiavimu.

2. Mokyklos fizinė aplinka saugi ir pritaikyta vaikų poreikiams.

3. Vaikai su mokytoju ir draugais kalbasi apie jausmus, mokosi atpažinti, įvardinti ir tinkamai reikšti emocijas.

4. Mokytojas skiria reikiamą dėmesį kiekvienam vaikui, remdamasis jo stipriosiomis pusėmis ir skatindamas jį ugdytis.

5. Mokytojas bendrauja taip, kad vaikai pasitikėtų savo jėgomis, didžiuotųsi savo individualumu ir unikaliomis savybėmis.

6. Mokytojas kuria socialines sąveikas grupėje, kurios skatina vaikus savarankiškai veikti, mokytis bendradarbiauti.

7. Vaikai žino, kokio elgesio iš jų tikimasi, mokosi laikytis grupės taisyklių.

8. Vaikai nebijo klysti, drąsiai išsako savo nuomonę ir dalyvauja priimant sprendimus grupėje.

9. Vaikai mokosi bendradarbiauti ir pagal savo amžių bendradarbiauja tarpusavyje, kartu konstruodami žinias ir padėdami vienas kitam.

10. Vaikai elgiasi empatiškai: jautriai reaguoja, rodo dėmesį vienas kitam.

11. Vaikai jaučiasi priklausantys grupės bendruomenei: žino, kad visada gali tikėtis mokytojo ir draugų pagalbos ir patys gali padėti savo draugams.

12. Mokytojas pripažįsta vaikų, šeimų ir bendruomenėje egzistuojančią įvairovę ir panaudoja ją ugdymo proceso turtinimui.

13. Mokytojas savo kalboje ir veikloje vengia stereotipų.

14. Mokytojas pritaiko ugdymo(si) aplinką ir veiklą skirtingų ugdymosi poreikių vaikams.

15. Mokytojas modifikuoja fizinę aplinką ir veiklas, teikia pagalbą, atsižvelgdamas į situacines vaikų reikmes.

16. Kiekvienas vaikas jaučiasi pripažįstamas ir gerbiamas, nepaisant jo ugdymosi galių, lyties, rasės, tautybės, šeimos socialinio statuso ir kt.; ir turi lygias galimybes dalyvauti visose veiklose.

17. Mokytojas stebi vaikų fizinę ir psichikos sveikatą, atpažįsta netinkamo elgesio su vaiku ar vaiko nepriežiūros požymius ir apie tai informuoja vaiko gerovės komisiją.

18. Vaikai patys ieško informacijos, klausia, aiškinasi priežastis, samprotauja, įvairiai panaudoja turimas žinias, jaučia poreikį daugiau sužinoti, pažinti.

19. Vaikai savo iniciatyva pasirenka veiklą ir priemones, įsitraukia į veiklą ir ją plėtoja.

20. Vaikai kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai patys nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.

21. Vaikai drąsiai eksperimentuoja, tyrinėja.

22. Vaikai naudoja įvairius patirties kaupimo būdus (stebėjimą, bandymą, klausinėjimą), skatinančius juos tyrinėti, eksperimentuoti, savarankiškai domėtis ir būti kūrybingiems.

23. Vaikai dalijasi tarpusavyje ir su mokytoju žiniomis, patirtimi, idėjomis.

24. Dienos metu skiriama laiko įvairiems vaikų žaidimams, kaip pagrindinei vaikų raidą ir ugdymąsi skatinančiai veiklai.

25. Vaikai patys inicijuoja, planuoja žaidimą ir aptaria savo žaidybinę patirtį.

26. Vaikai žaidžia skirtingo tipo žaidimus (pagal amžių, pomėgius, situaciją).

27. Vaikai žaidžia grupinius žaidimus, patiria malonias akimirkas.

28. Vaikai nevengia į žaidimą įtraukti suaugusiuosius ir jie žaidžia kartu.

29. Ugdymo(si) aplinka yra saugi, estetiška, patraukli vaikams.

30. Ugdymo(si) aplinka yra patogi ir skatinanti imtis įvairios veiklos, individualiai, mažomis grupelėmis ar su visais grupės vaikais.

31. Ugdymo(si) aplinka suskirstyta į logiškai apibrėžtas mažesnes erdves (pagal ugdomas kompetencijas, veiklos centrus, kampelius ar kt.) su tam tikrai veiklai tinkamomis priemonėmis, skatinančiomis tyrinėti, žaisti ir ugdytis.

32. Ugdymo(si) priemonės tikslingos, skirtingos paskirties, pritaikytos vaikų amžiui ir poreikiams.

33. Aplinkoje įrengtos erdvės atsipalaidavimui ir ramybei, kuriose vaikai gali pabūti vieni ir pailsėti.

34. Užtikrinama, kad kiekvieną dieną teisės aktais nustatytą laiką, vaikai praleistų gryname ore.

35. Mokyklos lauko erdvės panaudojamos visapusiškam vaikų ugdymuisi.

36. Mokytojas kuria su kiekvienu vaiku prieraišų individualų santykį.

37. Aplinka yra turtinga įvairių socialinių sąveikų situacijomis (su kitais grupės vaikais, su tėvais, su kitais bendruomenės nariais).

38. Vaikai mokosi saugoti aplinką ir turi praktinių galimybių prisidėti prie aplinkos puoselėjimo.

39. Vaikai dalyvauja planuojant, kuriant ir prižiūrint grupės aplinką.

40. Vaikai naudoja jų amžiui tinkamas skirtingos paskirties priemones, informacines ir komunikacines technologijas.

41. Siekdamas praturtinti vaikų ugdymąsi ir skatindamas jų socializaciją, mokytojas naudoja už mokyklos ribų esančius bendruomenės išteklius ir į grupę kviečiasi bendruomenės narius.

42. Ugdymo(si) aplinka skatina vaikus nevengti tam tikros jų amžiui tinkamos ugdymo(si) rizikos.

43. Grupėje mokytojo taikomos kasdienės vaikams įprastos veiklos padeda ugdytis vaikų savireguliaciją ir savarankiškumą.

44. Mokytojas vadovaujasi dialogiško bendravimo principu, grupėje palaikydamas ir inicijuodamas nuolatinius dialogus tarp vaikų, tarp vaikų ir suaugusiųjų.

45. Vaikai turi galimybių rinktis ir priimti sprendimus, susijusius su ugdymo(si) procesu bei kitomis situacijomis, mokytojas sudaro sąlygas vaikams patirti savo priimtų sprendimų pasekmes.

46. Mokytojas modeliuoja ir taiko strategijas, skatinančias prasmingą vaikų bendradarbiavimą ir tarpusavio paramą.

47. Mokytojas taiko strategijas, padedančias vaikams kurti darnius santykius ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis.

48. Mokytojas naudoja ugdymo strategijas, kurios holistiškai aprėpia visas vaikų ugdymosi sritis.

49. Mokytojas siūlo veiklas, kurios skatina vaikų susidomėjimą ir kelia jiems naujų iššūkių, žadina kūrybingumą, tyrinėjimą, eksperimentavimą, padeda savarankiškai ieškoti atsakymų, spręsti problemas.

50. Mokytojas vertina vaikų įsitraukimo į ugdymosi procesą lygį ir prireikus tinkamai pritaiko veiklas, siekdamas, kad visi vaikai aktyviai dalyvautų ugdymosi procese ir pasiektų pažangą.

51. Mokytojas taip integruoja ugdymosi patirtis, kad vaikai akivaizdžiai matytų ryšius tarp išmoktų sąvokų ir jų kasdienės patirties ir gebėtų įgytas žinias pritaikyti realiose situacijose.

52. Mokytojas žaidimą vertina kaip ugdymo(si), tyrinėjimų, atradimų, įsitraukimo ir džiaugsmo šaltinį.

53. Mokytojas taiko strategijas, skatinančias vaikų amžiui ir raidos etapui tinkamą žaidybinę patirtį.

54. Mokytojas reikalui esant įsitraukia į vaikų žaidimus.

55. Mokytojas palaiko žaidimų įvairovę grupėje (pagal vaikų amžių, pomėgius, situaciją).

56. Mokytojas bendrauja su vaikų šeimų nariais, norėdamas geriau pažinti vaiką ir įvertinti jo galias.

57. Mokytojas sistemingai stebi ir fiksuoja vaikų pasiekimus, dokumentuoja vaikų daromą pažangą, lygina ankstesnius vaiko pasiekimus su esamais, viešai nelygina vaikų pasiekimų tarpusavyje.

58. Mokytojas ugdo vaikų gebėjimą vertinti savo ir kitų vaikų veiklą, elgesį ir darbus.

59. Mokytojas ir šeimos nariai dalijasi informacija apie vaiko daromą pažangą.

60. Mokytojas į vertinimo ir planavimo procesą įtraukia švietimo pagalbos ir kitus specialistus, siekdamas suteikti veiksmingą ir tikslingą pagalbą.

61. Mokytojas aptaria su tėvais vaiko amžiaus tarpsniui realius lūkesčius, atsižvelgdamas į individualias vaiko galias ir skirtingą ugdymosi patirtį, ir kartu sutaria dėl trumpalaikių ir ilgalaikių ugdymosi tikslų.

62. Mokytojas planuoja ugdymą(si), remdamasis žiniomis apie vaikų jau turimus gebėjimus, nuostatas, žinias ir supratimą, jų individualius ugdymosi poreikius ir siekdamas vaikų ugdymosi pasiekimų augimo.

63. Planuodamas mokytojas išlaiko pusiausvyrą tarp individualios veiklos, veiklos mažose grupėse ir visos grupės ugdomosios veiklos.

64. Mokytojas išlaiko pusiausvyrą tarp iš anksto suplanuotos ir vaikų pasiūlytos veiklos.

65. Mokytojas planuoja ir veikia lanksčiai, atsižvelgdamas į besikeičiančią situaciją, vaikų interesus bei poreikius.

66. Mokytojo parengtas ilgalaikis planas yra nuoseklus (savaitinių planų tarpusavio tęstinumas), paremtas savo veiklos refleksija, derantis su ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programų tikslais.

67. Mokytojas gerbia kiekvieną šeimą, kviečia šeimos narius bendradarbiauti, parodo, kad jie yra laukiami ir randa būdų, kaip juos įtraukti į vaikų ugdymosi procesą.

68. Ugdymo turinio ir vaikų ugdymosi patirties turtinimui mokytojas panaudoja turimas žinias apie vaikų šeimų kultūrinę įvairovę.

69. Mokytojas suteikia vaikų šeimų nariams galimybes mokytis vieniems iš kitų ir teikti tarpusavio pagalbą.

70. Mokytojas užtikrina informacijos apie šeimas ir vaikus konfidencialumą.

71. Mokytojas supažindina šeimas su ugdymo programa, artimiausiais tikslais ir tariasi dėl bendradarbiavimo tikslams pasiekti.

72. Mokytojas suteikia žinių ir dalijasi idėjomis su tėvais ir kitais šeimų nariais, siekdamas sustiprinti tėvų kompetencijas, kad jie galėtų namuose sukurti stimuliuojančią ugdomąją aplinką.

73. Mokytojas padeda šeimoms gauti jų vaikų ugdymuisi reikalingos informacijos apie išteklius ir paslaugas tiek esančias mokykloje, tiek ir už mokyklos ribų.

74. Strateginiai, metiniai planai, ugdymo programos, susitarimai dėl vaikų pasiekimų vertinimo grindžiami bendrai apmąstytu mokytojų, vaikų, tėvų, socialinių partnerių sutarimu.

75. Mokykloje planuojamos ir įgyvendinamos vaikams, darbuotojams ir tėvams skirtos priemonės vaikų adaptacijos laikotarpiui, perėjimui į pradinį ugdymą palengvinti.

76. Mokyklos personalas laiko save viena komanda, siekiančia bendrų tikslų.

77. Mokyklai būdinga bendravimo ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais kultūra.

77. Mokyklai būdinga bendravimo ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais kultūra.

78. Mokykla atvira pokyčiams, dalyvauja švietimo kokybės gerinimo projektuose.

79. Mokytojai pripažįsta mokymosi visą gyvenimą svarbą ir nuolat naudojasi įvairiomis asmeninio bei profesinio tobulėjimo galimybėmis.

80. Mokytojai apmąsto ir įsivertina savo pedagoginės praktikos efektyvumą bei siekia gauti grįžtamąjį ryšį iš kitų kolegų, o prireikus stengiasi patobulinti savo pedagoginę praktiką.

81. Mokytojai bendradarbiauja su kitais specialistais, siekdami pagerinti tiek savo pedagoginę praktiką, tiek ir ugdymo kokybę apskritai.

82. Mokytojai mokosi drauge ir vieni iš kitų: dalydamiesi patirtimi, atradimais, sumanymais ir ugdymo priemonėmis, studijuodami šaltinius, stebėdami kolegų veiklą.

83. Mokytojai yra iniciatyvūs, tobulinant ugdymo įstaigos veiklą.

84. Mokytojų lyderystė pripažįstama ir palaikoma.

85. Mokyklos bendruomenei būdingas atviras dialogas dėl ugdymo kokybės ir tarpusavio pagalba.

86. Mokytojai pasitiki formaliais mokyklos lyderiais kaip partneriais, pagalbininkais ir patarėjais.

87. Mokytojai kuria profesinio įsivertinimo, refleksijos ir tobulėjimo kultūrą.

88. Mokyklos valdyme atstovaujami visų mokyklos bendruomenės narių interesai, savivaldos atstovai renkami atvirai ir skaidriai.

89. Mokykloje yra sistema, kaip priimami sprendimai, svarbūs tiek mokyklos ateities siekiams, tiek kasdieniam gyvenimui mokykloje.

90. Tobulinant mokyklą atsižvelgiama į tėvų ir vyresniųjų vaikų nuomonę.

Susikurti savo anketą