UserGinteJ
Results0

TAUSOJANTIS VARTOJIMAS IR DARNI GAMYBA. ĮMONIŲ APKLAUSA

Gerbiamas respondente,

Tausojančio vartojimo ir darnios gamybos būdų skatinimas, siekiant nuolat gerinti dabarties ir ateities kartų gyvenimo kokybę, yra laikomas svarbiausiu tikslu ir didžiausiu iššūkiu 2006 m. atnaujintoje ES Darnaus Vystymosi Strategijoje. Šiam siekiui įgyvendinti būtini esminiai pokyčiai ne tik produktų kūrime, gamyboje, naudojime ir šalinime, bet ir gamintojų bei vartotojų elgsenoje. 

 Pastaruoju metu įmonės tampa vis labiau suinteresuotos darnumo vystymu, tačiau gamintojai neretai atsižvelgia tik į ekologinį ir ekonominį darnumo aspektus vykdomuose gamybos procesuose bei gaminamuose produktuose, nepakankamai akcentuodami socialinį aspektą. Be to, pramoninio efektyvumo pasiekimai neužtikrina aplinkai palankesnių vartotojų pasirinkimų ir neretai yra netgi kompensuojami neigiamų vartotojų elgsenos pokyčių. Dėl šių priežasčių, norint nustatyti tinkamiausią veiksmų kryptį, yra būtina sistemiškai analizuoti sąryšius tarp gamybos ir vartojimo.

         Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos institutas atlieka tyrimus, siekiant išsiaiškinti įvairių veiklos krypčių įmonių galimybes, požiūrį, poreikius ir taikomas priemones, siekiant darniosios gamybos bei skatinant tausojantį vartojimą. Būtume labai dėkingi, jei Jūs prisidėtumėte prie šio tyrimo ir atsakytumėte į šios anketos klausimus. Jūsų nuomonė labai svarbi. Užtikriname, kad visi Jūsų pateikti duomenys bus naudojami anonimiškai, apibendrinta forma ir tik moksliniams tikslams.

Iš anksto labai dėkojame Jums už pagalbą ir skirtą laiką!

 

         Jei iškils klausimų, prašome kreiptis į KTU Aplinkos inžinerijos institutą (APINI),         

    Donelaičio g. 20, Kaunas, tel. nr.: 8 (37) 300764, el. paštas: ginte.jonkute@ktu.lt

 

© 2012 KTU APINI, dokt. Gintė Jonkutė. Tausojantis vartojimas ir darni gamyba. Įmonių apklausa.

Visa šioje anketoje pateikiama informacija yra autorės intelektinė nuosavybė. Bet koks informacijos platinimas ar panaudojimas be išankstinio autorės rašytinio sutikimo ir nuorodos yra draudžiamas.

 

Šios anketos rezultatai viešai nepublikuojami
Jt1wkhj
  1. K1. Ar Jūsų įmonėje yra žinomas darniojo vystymosi (tvaraus vystymosi, subalansuotos plėtros) terminas? Privalomas
  2. K2. Ar Jūsų įmonėje yra žinomas tausojančio vartojimo (darniojo vartojimo) terminas? Privalomas
  3. K3. Ar Jūsų įmonėje yra žinomas darniosios gamybos apibrėžimas? Privalomas
  4. K4. Ar Jūsų įmonėje žinomos ir taikomos lentelėje pateiktos darniosios plėtros priemonės? Privalomas
    Taip, praktiškai taikome Teko girdėti, bet neteko praktiškai taikyti Ne, nežinome/ iki šiol nesame girdėję
    Švaresnė gamyba, ŠG (angl. Cleaner Production, CP)
    Pramoninė ekologija, PE (angl. Industrial ecology, IE)
    Aplinkos vadybos sistema, AVS (angl. Environmental Management System, EMS)
    Būvio ciklo įvertinimas, BCĮ (angl. Life Cycle Assessment, LCA), Būvio ciklo požiūris (angl. Life Cycle Approach)
    Ekologinis gaminių projektavimas (angl. Eco-design)
    Gaminio aplinkosauginės deklaracijos, GAD (angl. Environmental Product Declarations, EPD)
    Ekologiniai ženklai (eko-ženklai) (angl. Eco-labels)
    Įmonių socialinė atsakomybė, ĮSA (socialinė verslo atsakomybė) (angl. Corporate Social Responsibility, CSR; Social Responsibility, SR)
    Suinteresuotų šalių (suinteresuotųjų, suinteresuotų asmenų, suinteresuotų grupių) įtraukimas (angl. Stakeholder engagement)
    Darnumo ataskaitos (aplinkos apsaugos veiksmingumo ataskaitos, socialinės atsakomybės ataskaitos) (angl. Sustainability reporting, environmental and social disclosure)
  5. K5. Ar Jūsų įmonėje žinomi ir taikomi lentelėje pateikti standartai? Privalomas
    Turime sertifikatą/ patvirtinimą/ esame tikrinami Neturime sertifikato/ patvirtinimo, tačiau dirbame pagal šio standarto reikalavimus Teko girdėti, bet neteko praktiškai taikyti Ne, nežinome/ iki šiol nesame girdėję
    Aplinkos vadybos sistemos standartas ISO 14001 (angl. Environmental management system)
    Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema EMAS (angl. Eco-Management and Audit Scheme)
    Kokybės valdymo sistemos standartas ISO 9001 (angl. Quality management system)
    Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartas OHSAS 18001 (angl. International occupational health and safety management system)
    Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo iniciatyvos principai (angl. Global Compact)
    Socialinio atsakingumo vadybos/ etiškos darbdavystės standartas SA8000 (angl. Social Accountability)
    Socialinio pasitikėjimo principų standartas AA1000 (angl. AccountAbility principles)
    Socialinės atsakomybės rekomendacijų/gairių standartas ISO 26000 (angl. Guidance on social responsibility)
    Energijos naudojimo vadybos sistemos standartas ISO 50001 (angl. Energy management system)
    Pasaulinė atskaitingumo iniciatyva GRI (angl. Global Reporting Initiative)
  6. K6. Kokie iš lentelėje pateiktų įrankių ir priemonių, Jūsų manymu, yra veiksmingiausi, siekiant darniosios gamybos ir tausojančio vartojimo bei darniosios plėtros? Privalomas
    Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
    Švaresnė gamyba (ŠG)
    Pramoninė ekologija (PE)
    Aplinkos vadybos sistema (AVS)/ ISO 14001/ EMAS
    Kokybės valdymo sistema/ ISO 9001
    Darbuotojų saugos ir sveikatos vadyba/ OHSAS 18001
    Būvio ciklo įvertinimas (BCĮ)/ ISO 14044
    Ekologinis gaminių projektavimas/ ISO 14006
    Ekologinis ženklinimas/ ISO 14024/ ISO 14021
    Gaminio aplinkosauginės deklaracijos (GAD)/ ISO 14025
    Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA)/ SA 8000/ AA 1000/ ISO 26000
    Energijos naudojimo vadybos sistema/ ISO 50001
    Suinteresuotų šalių įtraukimas
    Darnumo ataskaitos/ GRI
    Vienas kitą papildančios priemonės/ įrankiai, naudojami lygiagrečiai
    Vadybos sistemoje integruotos priemonės/ įrankiai
  7. K7. Jei K4 klausime atsakėte, kad Jūsų įmonei teko praktiškai taikyti socialinės atsakomybės veiklą, įvardinkite, kokios socialinės atsakomybės sritys Jūsų įmonei yra svarbiausios.
    Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
    Organizacinis valdymas (angl. Organizational governance) (atskaitomybė, skaidrumas, etiškas elgesys, suinteresuotų šalių interesų paisymas ir įstatymų laikymasis)
    Žmogaus teisės (angl. Human rights)
    Darbo/ darbdavystės praktika (angl. Labour practices)
    Aplinka/ aplinkos apsauga (angl. The environment)
    Etiškas verslas/ sąžiningos veiklos praktikos (angl. Fair operating practices)
    Santykiai su vartotojais (angl. Consumer issues)
    Bendruomenės įtraukimas (angl. Community involvement and development)
  8. K8. Jei K4 klausime atsakėte, kad Jūsų įmonei teko praktiškai taikyti suinteresuotųjų šalių įtraukimo veiklas, kokios suinteresuotųjų šalių grupės, labiausiai įtakojančios aplinkosaugiškai ir socialiai darnią veiklą, Jūsų įmonei yra svarbiausios?
    Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
    Investuotojai, akcininkai, kreditoriai
    Darbuotojai
    Pirkėjai/ vartotojai
    Tiekėjai
    Verslo partneriai
    Konkuruojančios įmonės
    Valdžios institucijos (vyriausybė, savivaldybės)
    Nevyriausybinės organizacijos (bendruomenės, žaliųjų judėjimai ir pan., gamtos apsaugos, žmogaus teisių, vartotojų teisių ir kt. asociacijos ir t.t.)
    Švietimo ir mokslo institucijos (įvairios mokymo įstaigos, mokslinių tyrimų centrai ir pan.)
    Žiniasklaida
  9. K9. Kokios iš lentelėje pateiktų aplinkosaugiškai ir socialiai darnios veiklos iniciatyvų Jūsų įmonėje taikomos praktiškai? Privalomas
    Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
    Efektyvus žaliavų/ medžiagų vartojimas
    Efektyvus energijos vartojimas
    Efektyvus vandens vartojimas
    Pakartotinis medžiagų panaudojimas įmonėje/ uždaro ciklo sistemų, kuomet visos nepilnai sunaudotos medžiagos toliau vartojamos tame pačiame arba kitame gamybiniame procese, taikymas
    Gamybos atliekų perdavimas/ pardavimas kitoms įmonėms, naudojančioms jas kaip žaliavas
    Gamybos atliekų perdirbimas
    Tinkamas pakuotės atliekų, atliekų ir gaminių šalinimas
    Taupių ir pažangių technologijų diegimas/ įrangos ir technologijų pakeitimai
    Gero ūkininkavimo darbo praktikų taikymas (atitinkamos prevencinės vadybos ir organizacinės priemonės)
    Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas
    Gaminių perprojektavimas, atsižvelgiant į aplinkosauginius ir socialinius kriterijus
    Aplinkai palankesnių gaminių ir paslaugų pasiūlos didinimas
    Klimato kompensavimo iniciatyvos (pvz., medžių atsodinimas ir pan.), siekiant kompensuoti įmonės padarytą žalą aplinkai
    Aiškios, lengvai suprantamos bei palyginamos informacijos apie gaminių ir paslaugų poveikį pateikimas (pvz., ekologinio produktų ženklinimo, gaminių aplinkosauginių deklaracijų ir t.t. naudojimas)
    Darnumo iniciatyvų skatinimas tarp įmonės darbuotojų, jų sąmoningumo ir motyvacijos ugdymas
    Darnumo kriterijų įtraukimas į pirkimo procedūras (žalieji pirkimai)
    Sąžiningos prekybos (angl. Fair Trade) iniciatyvos palaikymas
    Reikalavimų atitikti aplinkosauginius kriterijus/ standartus nustatymas tiekėjams
    Reikalavimų atitikti socialinius kriterijus/ standartus nustatymas tiekėjams
    Darnumo praktikų skatinimas kitose įmonėse
    Pirkėjų/ vartotojų sąmoningumo pagrįstai priimti sprendimus, renkantis gaminius/ paslaugas bei aplinkai palankesnį gyvenimą būdą, skatinimas, pirkėjų/ vartotojų švietimas aplinkos apsaugos, eko-ženklinimo ir kt. klausimais
    Mokymasis iš kitų įmonių darnumo iniciatyvų/ gerosios praktikos pavyzdžių perėmimas
    Bendradarbiavimas su valdžios institucijomis
    Bendradarbiavimas su švietimo ir mokslo institucijomis
    Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis
    Įsitraukimas į visuomenines iniciatyvas ir platesnes viešąsias kampanijas
  10. K10. Kas Jūsų įmonę labiausiai motyvuoja imtis lentelėje pateiktų aplinkosaugiškai ir socialiai darnios veiklos iniciatyvų? Privalomas
    Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
    Finansinė nauda sutaupius energijos, vandens ir kt. išteklių
    Finansinė nauda dėl medžiagų sąnaudų kaštų sumažinimo produkcijos vienetui
    Finansinė nauda iš papildomų pajamų, gautų pardavus atliekines medžiagas
    Siekis atitikti įvairius teisinius reikalavimus/ spaudimas iš valdžios institucijų
    Siekis atitikti pramoninių standartų ir normų reikalavimus
    Baimė neatitikti įstatymų reikalavimų ateityje
    Siekis sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ateityje
    Privalumai prieš savo konkurentus/ rinkos pranašumai
    Siekis konkuruoti pasaulinėse rinkose
    Galimybės gauti subsidijas, mokesčių lengvatas
    Galimybės gauti finansavimą iš specialių programų
    Klientų, užsakovų, pirkėjų reikalavimai
    Galimybės pritraukti daugiau klientų, užsakovų ir pirkėjų dėl padidusio poreikio aplinkosaugiškai ir socialiai darnesniems gaminiams
    Siekis pritraukti ir išlaikyti talentingus, aukštos kvalifikacijos darbuotojus
    Siekis pagerinti/ išlaikyti teigiamą viešąjį įmonės įvaizdį, sulaukti palankesnio įmonės vardo ir prekių ženklų vertinimo
    Galimybės gauti skubias paslaugas iš tiekėjų
    Pramonės asociacijų konsultacijos ar kontaktai su verslo partneriais
    Informacija apie kitose įmonėse vykdytų projektų rezultatus
    Spaudimas iš nevyriausybinių organizacijų
    Mokslinių tyrimų organizacijų pagalba
  11. K11. Kokios iš lentelėje pateiktų kliūčių labiausiai trukdo Jūsų įmonei užsiimti aplinkai palankesnėmis veiklos praktikomis? Privalomas
    Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
    Mažesnį poveikį aplinkai turinti veikla/ darni gamyba atrodo per daug kompleksiška, be aiškių sąsajų su konkrečiomis verslo veiklomis
    Finansų trūkumas
    Patirties, įgūdžių ir žinių trūkumas
    Techninės kliūtys
    Organizacinės kliūtys
    Motyvacijos trūkumas/ nemanymas, kad tai svarbu
    Manymas, kad investicijos į mažesnį poveikį aplinkai turinčias verslo praktikas neatsiperka/ aplinkai palankesnė veikla nėra pakankamai pelninga
    Sudėtinga nustatyti aplinkosaugiškai ir socialiai problematiškiausias sritis bei reikšmingiausius aspektus įmonėje
    Sudėtinga atsirinkti ir prioriterizuoti sritis bei aspektus, kuriuose patobulinimai būtų efektyviausi ir greičiausiai atsiperkantys
    Sudėtinga pasirinkti tinkamiausias ir efektyviausias priemones, metodus ar įrankius
  12. K12. Kas, Jūsų manymu, yra labiausiai atsakingas už tausojančio vartojimo ir darnios gamybos skatinimą? Privalomas
    Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
    Valdžios institucijos (vyriausybė, savivaldybės)
    Pramonės ir paslaugų įmonės, kitos verslo organizacijos
    Pirkėjai/ vartotojai
    Nevyriausybinės organizacijos (bendruomenės, žaliųjų judėjimai ir pan., gamtos apsaugos, žmogaus teisių, vartotojų teisių ir kt. asociacijos ir t.t.)
    Švietimo ir mokslo institucijos (įvairios mokymo įstaigos, mokslinių tyrimų centrai ir pan.)
    Žiniasklaida
    Kreditoriai, akcininkai, investuotojai, bankai
    Tiekėjai
    Visi išvardintieji, bendradarbiaudami drauge
  13. K13. Kaip Jūs manote, kokios iš lentelėje pateiktų valdžios institucijų iniciatyvų būtų veiksmingiausios, siekiant tausojančio vartojimo ir darnios gamybos? Privalomas
    Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
    Išteklių sunaudojimo ir emisijų intensyvumo kvotų nustatymas įmonėms ir baudos jas viršijus
    Visiškas tam tikrų gaminių (pvz., produktų, sudėtyje turinčių kenksmingų medžiagų ir pan.) uždraudimas/ išėmimas iš rinkos, taip tiesiogiai apribojant vartotojų pasirinkimus
    Minimalių privalomųjų reikalavimų ir standartų gaminiams/ paslaugoms, darantiems žymų aplinkosauginį poveikį, nustatymas
    Gamintojų atsakomybės visame gaminio gyvavimo cikle, t.y. po gaminio pardavimo vartotojui, išplėtimas, apimantis remontą, atitarnavusių gaminių surinkimą, perdirbimą ir tinkamą šalinimą (utilizavimą)
    Aplinkosauginių ir socialinių standartų atitinkamoms produktų grupėms bei reikalavimų įmonėms nustatymas, kurių neatitinkančios įmonės negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose
    Įmonių žaliųjų pirkimų praktikų teisinis reglamentavimas, prioritetą teikiant aplinkai palankesnėmis charakteristikomis pasižymintiems gaminiams ir paslaugoms
    Reikalavimai gamintojams ir tiekėjams pateikti išsamią informaciją apie gaminių sudėtį, gaminių ir paslaugų savybes bei poveikius ir t.t.
    Eko-ženklinimo iniciatyvos išplėtimas, platesnį produktų asortimentą žymint pagal jų aplinkosauginį ar energetinį veiksmingumą
    Savanoriško gaminių eko-ženklinimo schemų skatinimas ir rėmimas
    Paprastesnės gaminių/ paslaugų ekologinio ženklinimo sistemos įvedimas
    Privalomųjų darnumo ataskaitų rengimo reikalavimų, apimančių įmonių valdymo, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, atsakomybės vartotojams, bendruomenės įtraukimo, tiekimo grandies valdymo ir kt. klausimus, nustatymas
    Įmonių socialinę atsakomybę padarant privaloma, o ne savanoriška
    Klimato kompensavimo reikalavimai įmonėms, darančioms didelį neigiamą poveikį aplinkai (pvz., medžių sodinimas)
    Vyriausybinių subsidijų ir mokesčių lengvatų bei lengvatinių kreditų suteikimas įmonėms, siekiančioms aplinkosauginių technologinių pagerinimų, investuojant į energijos taupymą, vandens tausojimą, pakartotinį žaliavų panaudojimą ir pan.
    Finansinis įmonių, užsiimančių žaliavų, energijos ir vandens taupymu, tinkamu atliekų tvarkymu ir kitomis aplinkosauginėmis ir socialinėmis iniciatyvomis, skatinimas
    Finansinis vartotojų, užsiimančių energijos ir vandens taupymu, pakartotiniu gaminių panaudojimu, tinkamu atliekų tvarkymu ir kt., skatinimas (pvz., tinkamai išrūšiuotų atliekų supirkimas iš vartotojų)
    Ekologinių mokesčių gaminiams paskirstymas tarp gamintojų ir vartotojų, tinkamai padalijant aplinkosauginius ir socialinius kaštus, susijusius su gamtiniais ištekliais, taip skatinant eko-inovacijų kūrimą ir aplinkai palankesnius vartojimo būdus
    Žymaus kainų skirtumo tarp aplinkosaugiškai ir socialiai darnesnių produktų/ paslaugų ir mažiau aplinkai palankių jų alternatyvų nustatymas rinkoje, labiausiai apmokestinant aplinkai didžiausią žalą darančius gaminius
    Tinkamos atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimas
    Mažiau energijai reiklios ir išteklių sunaudojimui intensyvios infrastruktūros kūrimas, taip suteikiant galimybes vartotojams gyventi labiau tausojančiai
    Informacinių kampanijų, padedančių vartotojams atsirinkti aplinkosaugiškai ir socialiai darnesnius gaminius/ paslaugas tarp rinkoje esančių mažiau aplinkai palankesnių alternatyvų, organizavimas ir skatinimas
    Tausojančio vartojimo supaprastinimas, sukuriant tinkamą infrastruktūrą, leidžiančią lengvai pasiekti mažesnį poveikį aplinkai turinčius gaminius ir paslaugas
    Tausojančio vartojimo skatinimas, darant jį prieinamu/ įperkamu ir patraukliu tiek ekonomiškai, tiek socialiai
    Viešosios nuomonės pokyčių ir aplinkai palankesnio elgesio skatinimas naudojant žiniasklaidos priemones
    Pilietinės visuomenės dalyvavimo aplinkosauginiuose ir socialiniuose judėjimuose skatinimas
    Tausojančio vartojimo skatinimas, įtraukiant darniojo vartojimo mokymo modulius į nacionalines švietimo programas
    Efektyvios darniojo švietimo sistemos, orientuotos į skirtingas amžiaus ir socialines grupes, sukūrimas
    Bendradarbiavimo tinklo tarp pramonės ir verslo įmonių, nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir švietimo institucijų ir kt. bei vartotojų, sukūrimas
    Integruotos politinės strategijos, nukreiptos į pramoninės gamybos pokyčius, išteklių ir energijos panaudojimo efektyvumo didinimą, darnųjį mokymą/ švietimą visoms amžiaus grupėms, ugdant vartotojų sąmoningumą ir keičiant jų elgseną, sukūrimas
    Suinteresuotų šalių, įskaitant įmones, nevyriausybines organizacijas, mokslo ir švietimo institucijas bei vartotojus, įtraukimas kuriant politines strategijas tausojančiam vartojimui ir darniai gamybai
  14. K14. Kaip Jūs manote, kokios iš lentelėje pateiktų įmonių iniciatyvų būtų veiksmingiausios, siekiant tausojančio vartojimo ir darnios gamybos? Privalomas
    Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
    Pažangių technologijų diegimas ir atsakingo elgesio taikymas, siekiant efektyvaus žaliavų/ medžiagų, energijos ir vandens vartojimo
    Tinkamas atliekų tvarkymas, pagal galimybes taikant medžiagų pakartotinį panaudojimą, perdirbimą ir atliekų pardavimą kitoms įmonėms, naudosiančioms jas kaip žaliavas
    Aplinkai palankesnių gaminių pasiūlos rinkoje didinimas
    Aiškios ir lengvai suprantamos bei palyginamos informacijos apie gaminių ir paslaugų savybes ir poveikį pateikimas (pvz., ekologinis produktų ženklinimas, aplinkosauginės produkto deklaracijos ir t.t.)
    Darnumo iniciatyvų skatinimas tarp įmonės darbuotojų ir jų sąmoningumo ugdymas
    Darnumo kriterijų gaminiams ir paslaugoms įtraukimas į įmonės pirkimo procedūras (žalieji pirkimai)
    Reikalavimai tiekėjams atitikti konkrečius aplinkosauginius ir socialinius kriterijus
    Glaudesnis bendradarbiavimas su kitomis įmonėmis, mokantis iš jų ar įtakojant jas priimti tiek aplinkosaugiškai, tiek socialiai darnesnius sprendimus
    Vartotojų sąmoningumo ugdymas, tausojančio vartojimo skatinimas, švietimas aplinkos apsaugos, eko-ženklinimo ir kt. klausimais
    Įsitraukimas į visuomenines iniciatyvas ir platesnes viešąsias kampanijas
    Glaudesnis bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis (žaliųjų judėjimais, gamtos apsaugos asociacijomis ir pan.)
    Glaudesnis bendradarbiavimas su švietimo ir mokslo institucijomis (mokymo įstaigomis, mokslinių tyrimų centrais ir pan.)
    Glaudesnis bendradarbiavimas su žiniasklaida
    Laipsniškas darniosios plėtros priemonių integravimas į įmonėje jau esančias sistemas ir procesus
    Verslo pertvarkymas (reorganizavimas), visapusiškai integruojant darniosios plėtros priemones visose įmonės veiklos srityse ir procesuose
  15. K15. Kaip Jūs manote, kokios iš lentelėje pateiktų vartotojų iniciatyvų būtų veiksmingiausios, siekiant tausojančio vartojimo ir darnios gamybos? Privalomas
    Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
    Savanoriškas mažesnio produktų kiekio pirkimas, nebūtinų pirkinių atsisakymas, taip sumažinant vartojimo mastą
    Mažesnį poveikį aplinkai turinčių gaminių ir paslaugų paklausos rinkoje didinimas bei konkurencijos tarp įmonių skatinimas, renkantis aplinkai palankesnius gaminius ir paslaugas
    Pakartotinis gaminių panaudojimas, atliekų rūšiavimas
    Gamtinių išteklių (pvz., elektros energijos, vandens ir t.t.) taupymas buityje ir darbo vietoje
    Mažiau taršių ir efektyvesnių keliavimo/ transporto būdų pasirinkimai (pvz., visuomeninis transportas, dviratis, keliavimas pėsčiomis, keliavimas bendru automobiliu ir t.t.)
    Šeimos narių, kolegų ir kitų aplinkinių skatinimas vartoti sąmoningai ir tausojančiai bei rinktis aplinkai palankesnius produktus/ paslaugas
    Aplinkosaugiškai ir socialiai žalingų įmonių boikotavimas, nesirenkant jų gaminių ir paslaugų
  16. K16. Kaip Jūs manote, kokios iš lentelėje pateiktų nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų būtų veiksmingiausios, siekiant tausojančio vartojimo ir darnios gamybos? Privalomas
    Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
    Vartotojų sąmoningumo apie jų pasirenkamų gaminių ir paslaugų bei vartojimo būdų poveikius aplinkai ugdymas įv. amžiaus grupėms, naudojant televizijos ir radijo reklamas, informacinius pranešimus spaudoje, tinklalapiuose, socialiniuose tinkluose ir kt.
    Gamintojų sąmoningumo apie jų gaminamų gaminių ir teikiamų paslaugų poveikius aplinkai ir žmonėms ugdymas, naudojant informacines kampanijas, rengiant dalijimosi patirtimi seminarus, organizuojant konkursus ir kt.
    Patikimos ir pagrįstos informacijos apie aplinkai nepalankiai besielgiančias įmones ir neigiamus jų veiklos aplinkosauginius bei socialinius poveikius, netinkamus gaminius/ paslaugas skleidimas, siekiant sumažinti tokių įmonių gaminių/ paslaugų paklausą
    Teigiamos informacijos apie aplinkosaugiškai ir socialiai darnesnius gaminius/ paslaugas skleidimas, siekiant juos padaryti labiau atpažįstamus vartotojų ir skatinant naujų rinkų aplinkai palankesniems gaminiams kūrimą
    Vartotojų protestų prieš aplinkosaugiškai ir socialiai nedarniai besielgiančias įmones inicijavimas
    Duomenų bazės, skirtos atskirų veiklos sričių įmonių poveikiams aplinkai ir žmonėms skelbti ir stebėti, sukūrimas
    Patikimos ir suprantamos produktų/ paslaugų sertifikavimo ir ženklinimo sistemos, padėsiančios didinti vartotojų pasitikėjimą naujais gaminiais, kūrimo skatinimas
    Spaudimas įmonėms kurti aplinkos politiką bei rengti metines viešai prieinamas darnumo ataskaitas
    Kreditorių, bankų, investuotojų ir draudimo kompanijų švietimas, skatinant juos domėtis įmonių darnumo praktikomis prieš teikiant joms kreditus, paskolas ir kitokią paramą
  17. K17. Kaip Jūs manote, kokios iš lentelėje pateiktų švietimo ir mokslo institucijų iniciatyvų būtų veiksmingiausios, siekiant tausojančio vartojimo ir darnios gamybos? Privalomas
    Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
    Sąmoningumo vartojime ugdymas žaidimų forma vaikų darželiuose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose
    Žinių apie tausojantį vartojimą ir darnią gamybą perdavimas ir sąmoningumo vartojime skatinimas įtraukiant darniojo vystymosi disciplinas ir mokymo modulius į mokyklų bei universitetų švietimo programas
    Mokymo disciplinų apie tausojantį vartojimą, aplinkai palankesnį gyvenimo būdą, išteklių taupymą įtraukimas į suaugusiųjų švietimo programas, brandaus amžiaus žmonių mokymo centrų, pvz., Trečiojo amžiaus universiteto, mokymų planus
    Informacinių tausojančio vartojimo kampanijų, mokančių taupyti gamtinius išteklius, tinkamai tvarkyti atliekas, išsirinkti mažesnį poveikį aplinkai turinčius produktus/ paslaugas, suprasti eko-ženklus ir pan., organizavimas visuomenei
    Teorinių ir praktinių mokymų įmonėms, apimančių aplinkos vadybą, pramoninę ekologiją, švaresnę gamybą, būvio ciklo požiūrį ir įvertinimą, ekologinį projektavimą ir ženklinimą, socialinę atsakomybę, suinteresuotų asmenų įtraukimą ir pan., organizavimas
    Bendradarbiavimas su žiniasklaida, pateikiant moksliškai patvirtintą informaciją žurnalistinių tyrimų laidose per TV ir radiją, populiariai pateiktas mokslinių tyrimų išvadas periodinės spaudos leidiniuose, tinklalapiuose, socialiniuose tinkluose ir kt.
    Mokslinių tyrimų centrų, konsult. firmų ir kt. pagalba, padedant įmonėms nustatyti problematiškiausius aspektus, tinkamai pasirinkti sritis, kuriose patobulinimai būtų veiksmingiausi ir greičiausiai atsiperkantys bei pasirinkti tam tinkamiausias priemones
    Mokslinių organizacijų bendradarbiavimas su įmonėmis, pritaikant ir diegiant mokslines technologines ir kitokio pobūdžio inovacijas įmonėse bei teikiant joms tolesnes konsultacijas
  18. K18. Kaip Jūs manote, kokios iš lentelėje pateiktų žiniasklaidos iniciatyvų būtų veiksmingiausios, siekiant tausojančio vartojimo ir darnios gamybos? Privalomas
    Visiškai nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
    Vartotojų sąmoningumo apie jų pasirenkamų gaminių/ paslaugų bei vartojimo būdų poveikius skatinimas transliuojant žurnalistinių tyrimų laidas per TV ir radiją, spausdinant mokslinių tyrimų išvadas periodinės spaudos leidiniuose, tinklalapiuose ir kt.
    Vartotojų motyvavimas vartoti tausojančiai, transliuojant aplinkosaugines ir socialines reklamas per televiziją ir radiją, spausdinant jas periodinės spaudos leidiniuose, tinklalapiuose, socialiniuose tinkluose ir kt.
    Aplinkosaugiškai ir socialiai darnesnių gaminių viešinimas, atkreipiant vartotojų dėmesį į tinkamesnes produktų/ paslaugų alternatyvas rinkoje, mokymas suprasti ženklinimą, specifinę aplinkosauginę informaciją ir pan.
    Informacijos apie aplinkai nepalankiai besielgiančias įmones ir neigiamus jų veiklos poveikius bei netinkamus gaminius/ paslaugas skleidimas, siekiant sumažinti tokių įmonių gaminių/ paslaugų paklausą
  19. K19. Pagrindinė Jūsų įmonės veiklos sritis (remiantis ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi EVRK 2 red.): Privalomas
  20. K20. Jūsų įmonės pobūdis: Privalomas
  21. K21. Jūsų įmonės tipas (teisinė forma): Privalomas
  22. K22. Vieta, kur vykdoma Jūsų įmonės veikla: Privalomas
  23. K23. Kokiai apskričiai priklauso vieta, kurioje vykdoma Jūsų įmonės veikla: Privalomas
  24. K24. Darbuotojų skaičius Jūsų įmonėje: Privalomas
  25. K25. Jūsų įmonės vidutinė metinė apyvarta: Privalomas