SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMA LIETUVOJE

Aš esu Ingrida Bernatavičienė, Mykolo Romerio universiteto, socialinės politikos fakulteto, socialinio darbo studijų magistrantė. Kviečiu Jus dalyvauti tyrime, kuriuo siekiama ištirti socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą Lietuvoje.

Jūsų nuoširdūs atsakymai į žemiau išvardintus klausimus padės nustatyti esamos kvalifikacijos tobulinimo sistemos teigiamas puses, trūkumus, problemas, galimas tolimesnes kvalifikacijos tobulinimo kryptis.

Jums reikia išreikšti savo nuomonę, pažymint atsakymą X, arba įrašant atsakymą. Bus skelbiami tik apibendrinti duomenys. Anketa yra anoniminė.

Nuoširdžiai dėkoju už bendradarbiavimą ir pagalbą ieškant optimaliausių socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos būdų.

Anketa neprieinama

1. Ar Jūs planuojate kvalifikacijos tobulinimą? (pažymėkite Jums tinkantį teiginį X) Jei atsakėte ,,ne“ pereikite prie 4 klausimo.

2. Kaip Jūs planuojate kvalifikacijos tobulinimą? (jei planuojate kvalifikacijos tobulinimą, pažymėkite Jums tinkantį teiginį X)

3. Kuriam laikui planuojate kvalifikacijos tobulinimą? (pažymėkite Jums tinkantį teiginį X)

Kaip tobulinate kvalifikaciją? (įvertinkite kiekvieną teiginį atsakymus pažymėdami X)

5. Koks metodinio centro vaidmuo yra kvalifikacijos tobulinime ? (įvertinkite kiekvieną teiginį atsakymus pažymėdami X)

6. Jūsų įgyta kvalifikacinė kategorija: (pažymėkite Jums tinkantį atsakymą X arba įrašykite)

Kita (įrašykite)

  1. Esu įstaigos vadovė, todėl ją įgyti neprivaloma
  2. Turrėjau vedančiojo socialinio darbuotojo kvalifikacinę kategiriją, tačiau jos galiojimo terminas pasibaigęs.
  3. Šiuo metu nesu įgijusi kvalifikacinės kategorijos
  4. vyresnysis socialinio darbo organizatorius

7. Kaip vertinate socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą Lietuvoje? (Parašykite 2-3 sakiniais)

  1. neigiamai
  2. Kvalifikacijos tobulinimo sistema Lietuvoje silpna.
  3. gerai
  4. vientisos sistemos nėra, kvalifikacijų kėlimas vyksta lėtai ir neužtikrintai
  5. Sistema neišvystyta.
  6. Mokymai nėra pakankamai specializuoti, pvz. suskirstyti pagal įstaigų pobūdį, dydį ar net pagal klientų amžių. Reikia daugiau mokymų skirtų analizuoti socialinės veiklos metodus ir būdus. Per mažai dalinamasi novatoriškais sprendimais, mažai skatinamos diskusijos ir pasikeitimas patirtimi.
  7. patenkinamai
  8. Teigiamai
  9. vertinu teigiamai, rengiami kvalifikacijos kėlimo kursai, tai turi teigiama poveikį praktiniam soc. darbuotojų darbui.
  10. Gerai
…Daugiau…

8. Įvardinkite socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos privalumus. (Parašykite 2-3 sakiniais)

  1. darbuotojai gilina tiek teorines žinias, tiek jas mokinasi pritaikyti praktikoje. mokymų, seminarų metu turi galimybę pasidalinti patirtimi vieni su kaitais, užmezga ryšius su kitų socialinių įstaigų darbuotojais.
  2. Galima įgyti naujų žinių
  3. Kiek laiko dirbu nebuvo jokių kvalifikacijos tobulinimų.
  4. Mokymasis leidžia patenkinti skirtingus mokymosi poreikius.
  5. gali naudotis kiekvienas darbuotojas ar norintysis
  6. Naujovių siekimas, bendradarbiavimas su kitomis šalimis.
  7. Teigiamai. Suteikia daug naudingos informacijos, kuri reikalinga praktiniame darbe.
  8. Kvalifikacijos tobulinimas- gausina profesines žinias, gerina įgūdžius bei nuostastas. Tai pagrindinis darbo gerinimo veiksnys.
  9. Jokių
  10. Įgijamos ir atnaujinamos naujos žinios, leidžia prisiminti įgytas teorinias žinias. Padeda drabuotojui ieškoti ir įgyti naujų metodų.
…Daugiau…

9. Įvardinkite socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos trūkumus. (Parašykite 2-3 sakiniais)

  1. Mokymai brangūs, įstaigos neturi lėšų apmokėti darbuotojų mokymų, o darbo užmokestis per mažas patiems darbuotojams apsimokėti už mokymus. mažai organizuojama nemokamų seminarų mokymų.
  2. nėra sistemingumo ir reguliarumo
  3. -
  4. Kokybės trūkumas.
  5. Reikia dažniau rengti teorinius ir praktinius užsiėmimus.
  6. Nėra
  7. Maža informacijos, nėra pakankamai aiški sistema, kaip vyksta kvalifikacijos tobulinimo sistema.
  8. Nėra
  9. Dažnai kvalifikacijos tobulinimas atitrūksta nuo realybės ir ko mokoma kartais taip ir negalima įvykdyti.
  10. per mažai mokymų ir per brangus
…Daugiau…

10. Kaip, Jūsų nuomone, socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą reikėtų tobulinti. (Parašykite 2-3 sakiniais)

  1. rengti pigesnius arba daugiau nemokamų seminarų, mokymų, kad nuolat kelti kvalifikaciją galėtų kiekvienas darbuotojas.
  2. Teoriniai ir praktiniai mokymai turi būti nemokami, iš anksto žinomi ir vykdomi įstaigoje
  3. skirti didesnį finansavimą
  4. Rengti kvalifikacijos tobulinimo kursus.
  5. konkrečiai pagal sritis
  6. Neturiu nuomonės šiuo klausimu.
  7. Dažniau bendrauti ir teikti naujausią informaciją apie naujausius teisės aktus, naujoves.
  8. Ne
  9. daugiau skirti dėmesio į specialistus-praktikus
  10. Pirmiausiai aiškiau ir daugiau pateikti informacijos, labiau viešinti vykdomus kursus .
…Daugiau…

11. Koks Jūsų įstaigos vaidmuo kvalifikacijos tobulinimo procese? (įvertinkite kiekvieną teiginį atsakymus pažymėdami X)

12. Kas vertina Jūsų kvalifikacijos tobulinimą? (atsakymą parašykite). Jei kvalifikacijos tobulinimas nėra vertinamas pereikite prie 14 klausimo.

  1. Apie tai ar yra vertinama kvalifikacija nežinau.
  2. SADM
  3. Atestacijos metų teritorinė atestacine komisija
  4. socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie SADM, kadangi mes esame motodinis centras
  5. įstaiga, socialinio darbo vadovas sunku atsakyti, nes atlyginime tas neatsispindi
  6. Įstaiga
  7. Neturiu nuomones.
  8. 1 etape skyriaus vadovas kartu su darbuotoju, 2 etape įsijungia įstaigos vadovas.
  9. -
  10. Įstaigos administracija.
…Daugiau…

13. Kaip vertinamas Jūsų kvalifikacijos tobulinimą? (atsakymą parašykite)

  1. Domiuosi pasikeitimais, naujomis galimybėmis, domiuosi ir lygin kitų rajonų patirtimi.
  2. patikrinama ar visi kėlė kvalifikaciją
  3. teigiamai
  4. pagal SPPD sukurtą metodiką
  5. Niekaip
  6. Atsižvelgiant į darbo stažą, išsilavinimą, praktinę veiklą, inovacijas socialiniame darbe, išklausytų teorinių ir praktinių valandų skaičių ir mokant kitus.
  7. skatina toliau tobulintis.
  8. Neturiu nuomones,
  9. Darbuotojo kvalifikacija stebima nuolat. Vertinama balais.
  10. -
…Daugiau…

Jūsų išsilavinimas socialinio darbo srityje: (pažymėkite Jums tinkantį teiginį X arba įrašykite atsakymą):

Kitas (įrašykite):

  1. Aukštasis humanitarinės srities
  2. SOCIALINIO DARBO MAGISTRAS
  3. Magistro

15. Jūsų darbo stažas: (pažymėkite Jums tinkantį variantą X)

16. Jūs esate (pažymėkite Jums tinkantį teiginį X):

17. Jūsų lytis: (pažymėkite Jums tinkantį variantą X)

18. Jūsų amžius: (pažymėkite Jums tinkantį variantą X)

19. Jei norėtumėte ką nors pridurti apie socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, savo pastabas galite parašyti čia.

  1. Šiuo metu yra įstatymo projektas kurioje numatyta naikinti socialinių darbuotojų atestacija, paliekant tik kvalifikacijos kėlimą. taip pat artimiausiu metų bus kuriama nauja kvalifikacijos kėlimo tvarka
  2. Keli pastbėjimai apie metodinių centrų situciają kvalifikacijos kėlimo kontekste: Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos apraše (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-92) Socialinio darbo metodinis centras apibrėžiamas kaip „socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinkta socialinių paslaugų įstaiga (struktūrinis padalinys), kuri šalia savo pagrindinių funkcijų atlieka ir socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, socialinio darbo inovacijų diegimo bei gerosios patirties sklaidos kitoms panašaus pobūdžio socialinių paslaugų įstaigoms funkcijas“. Dabartinėje situacijoje „socialinio darbo inovacijų diegimas“ patiktas tik metodinių centrų iniciatyvai. Inovacijų diegimu praktinėje veikloje nesidomi už socialinių paslaugų valdymą atsakingos institucijos ir jokiomis priemonėmis neskatina šias inovacijas diegti. Metodinių centrų organizuojami „gerosios patirties sklaidos„ renginiai neturi išliekamosios vertės, nes šių renginių metu perduodama socialinio darbo patirtis teisės aktuose nesusieta su socialinį darbą dirbančių kvalifikacijos kėlimu, išskyrus Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamus darbuotojus. Realiai socialinių paslaugų įstaigose tokį kvalifikacinį statusą turinčių socialinių darbuotojų nėra;  šiuo metu veikiantys teisės aktai, socialinį darbą dirbančių kvalifikacijos kėlimo tvarka, aiškaus metodinio centro statuso neapibrėžtumas, finansavimo mechanizmo nebuvimas, skatinimo sistemos nebuvimas, kvalifikacijos kėlimo sistema ir pan. realiai apsunkina bei nemotyvuoja metodinių centrų siekti „tapti savo srities (pagal specializaciją) vadovaujančiu centru, diegiančiu ir taikančiu naujus bei pažangius socialinio darbo metodus, socialinių paslaugų rūšis ar formas, taip pat išlaikančiu aukštą darbo kokybę bei aktyviai dalyvaujančiu, skleidžiant sukauptą ir išbandytą socialinio darbo gerąją patirtį, teikiant kvalifikuotą metodinę pagalbą.“;  vykdant socialinį darbą dirbančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimą visų Lietuvos socialinių paslaugų įstaigų ir kt. juridinių asmenų kontekste metodiniai centrai neturi jokių išskirtinių veiklos galimybių ar privalumų. Vadovaujantis socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo 11 punktu socialinių paslaugų kvalifikacijos kėlimo programas gali rengti bet kokios įmonės įstaigos ir organizacijos;  metodiniams centrams, ypač biudžetinėms įstaigoms, neskiriama jokių lėšų metodinei sklaidai organizuoti. Organizuojant kvalifikacijos kėlimo mokymus įstaigos patiria nemažas išlaidas metodinės medžiagos kopijavimui, mokymo dalyvių kavos pertraukoms, ir t.t. T.p. mokymų lektoriai besirengiantys mokymams ir juos vykdantys atitraukiami nuo tiesioginio darbo t.y. tiesioginio socialinio paslaugų teikimo. Kuo daugiau mokymų organizuojama, tuo sparčiau blėsta noras ir entuziazmas tuos kvalifikacijos kėlimo mokymus organizuoti, nes grįžtamojo ryšio ir satisfakcijos nepatiria nei mokymų lektoriai nei organizuojantis asmenys;  kvalifikacijos kėlimo mokymuose dalyvaujantys lektoriai mokymus vykdo nemokamai. Po kelių seminarų lektoriai praranda motyvaciją vykdyti mokymus, o metodinio centro vadovas neturi jokių svertų savo darbuotojus (lektorius) paskatinti. Socialinių darbuotojų atestacijos tvarka t.p. nesuteikia jokių privalumų darbuotojams, vykdantiems kitų teorinius ar praktinius mokymus (išskyrus eksperto kates.);  viso šalies lygmeniu metodiniams centras neteikiam jokia metodinė pagalba kaip efektyviai teikti kvalifikuotą metodinę pagalbą ir pan.;  metodiniai centrai nėra susieti ir įtraukti į Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų kompetencijų ugdymo programą, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. AL-303, kas leidžia daryti prielaidą, kad metodiniai centrai nelaikomi šalies Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų kompetencijų ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos dalimi.
  3. -
  4. kas kaip nori taip ir tobulinasi.
  5. nėra tobulas matodinių centrų statusas kvalifikacijos tobulinimo procese
Sukurk savo anketą