Nekenčiu reklamos?

Žmogus perka prekes, bet renkasi iš prekinių ženklų. Tai normali vartotojo elgsena, kurią puikiai supranta ir išnaudoja rinkodaros specialistai. Jus galite nekęsti reklamos, ją ignoruoti, teigti, kad esate jai “atsparus”. Bet rinkodara ir jos komunikacija yra nuolat prisitaikanti prie kintančių aplinkybių ir visuomet ras kelią prekiniam ženklui įsismelkti į Jūsų protus ir pinigines.

Vienas būdų – „nuoširdus“ prisipažinimas, kad prekinius ženklus kontroliuoja pats vartotojas. T.y. jis turi galimybę priimti ir atmesti bet kokią prekinio ženklo komunikaciją, įtakoti prekinio ženklo įvaizdį, suformuoti  ir socialiniais kanalais „ištransliuoti“ savo nuomonę apie prekę ar paslaugą. Todėl rinkodarininkai sudeda didaktikos ginklus ir nuolankiai prašosi į daugus socialiniuose tinkluose, atlapaširdiškai deklaruoja socialinę atsakomybę prieš kiekvieną Žemės gyvunėlį ir skiria bent  33% pelno  likimo nuskriaustųjų gerovei. Išvada - prekiniai ženklai siekia palankumo. Tai sveikintina. Bent jau tol, kol vis dar esi „hipnozės“ būsenoje.

Bet visi geri dalykai yra ne tik už dyką – visi jie kada nors baigiasi. Draugystės FB išblėsta kai pamatai, kad tavo „brand-draugas“ jau savaitę neišstena jokios naujienos,  kai viešumon išlenda socialinės atsakomybės deklaracijų lakštais uždangstytas š..., atsiprašau, negerovės.

Užduosiu klausimą: „Ar Jus tikite turintys galią įtakoti prekinius ženklus?“.  Man tikrai įdomu, kaip jaučiasi normalus Lietuvos žmogus, kai į jį atsukamas prekinio ženklo vamzdis ir iš jo (to žmogaus) prašoma meilės ar bent draugystės.  Noriu sužinoti, kiek veiksminga yra vadinama socialinė medija ir ar mes pasiruošę rimtiems santykiams su socialiai aktyviais prekiniais ženklais. Ko mes tikimės iš šių santykių ir kas, galiausiai, mus verčia rinktis prekinius ženklus? Klausimas fundamentalus, bet man tiesiog įdomi tavo nuomonė.

Ačiū, kad paskaitėte, o dabar atvirai atsakykite į keletą klausimų. Neprisiriškite prie konretaus daikto, prekės ar paslaugos:  apie prekinius ženklus galvokite apskritai, kaip apie Lietuvos grožį ar valdžios blogį.